Pasaulyje egzistuoja ne tiek ir daug kompanijų, kurios išties stebina savo didžiuliais pardavimais, akcijų kainomis, rinkodara ir žinoma – savo sėkmės istorija. Viena iš tokių, šiuo metu garsiai Lietuvoje aptarinėjama, pasauline tapusi – JAV interneto televizijos gigantė “Netflix”.
190 valstybių ir 60 milijonų prenumeratorių – tokiais skaičiais interneto televizijos bendrovė gali didžiuotis šiandieną.
Tačiau, kaip ir daugelio pasaulinių korporacijų, šios, istorija prasidėjo tikrai ne nuo milijono vartotojų ar milijardą siekiančios apyvartos.
“Netflix” savo veiklą pradėjo dar 1997 m. Kalifornijoje, įkurta dviejų kolegų Marko Randolfo ir Rydo Heistingso. Prieš tai abu vyrai darbavosi “Pure Software” kompanijoje, beje jos įkūrėjas taip pat buvo Rydas Heistingsas ir du jo kolegos. Markas Randolfas buvo “MicroWarehouse” bendrasavininkas, vėliau dirbo kaip marketingo vadovas kompanijoje “Borland international”.
Rydas Heistingsas prieš įkurdamas “Pure Software” dirbo matematikos mokytoju. Už 700 milijonų dolerių “Pure Sofware” kompaniją pardavęs R.Heistingsas 2,5 milijono dolerių investavo į “Netflix”, tikėdamasis anksčiau ar vėliau turėti iš šios kompanijos didelį pelną. Tuo metu tikslios įmonės koncepcijos dar nebuvo, tačiau abu vyrai žinojo, kad norėtų kažką pardavinėti internetu, kuris tuo metu smarkiai tobulėjo ne tik Amerikoje, bet ir Europoje.
Vieną dieną R.Heistingsas nusprendęs į nuomos punktą gražinti filmą “Apollo 13”, kurį buvo išsinuomavęs iš “Blockbuster” už uždelstą nuomos laiką turėjo susimokėti 40 dolerių baudą, tuomet jam ir kilo idėja, jog filmus CD formate galima išsinuomoti internetu. Filmai klientui būtų atsiunčiami paštu, tai būtų paprasta ir pigu. Taip pat galima juos ir grąžinti. Kadangi tuo metu tokio pobūdžio paslaugų beveik nebuvo verslininkams tai pasirodė nebloga idėja, kuri žūtbūt turi pasiteisinti.
Taip “Netflix” pradėjo savo veiklą, pirmasis internetinis puslapis buvo sukurtas dar 1998 m., tuo metu “Netflix” dirbo 30 darbuotojų. Mėnesinį prenumeratos mokestį filmams kompanija pradėjo teikti 1999 m. iki to laiko kiekvienas klientas už filmo nuomą mokėdavo vienkartinį mokestį. „Rydas turėjo puikią įžvalgą ir tinkamu laiku suprato, jog tiesioginė prenumerata lankytojui patiks labiau, tai išplėtė paslaugų pasirinkimą. Dabar už mėnesinį mokestį jie galėjo žiūrėti ką tik nori, nereikėjo už kiekvieną filmą mokėti atskirai. Jis (R.Heistingsas) sukonstravo svetainės prenumeratos modelį, po šio pasikeitimo mes („Netflix“) galima sakyti išaugome per naktį. Kiek pamenu mūsų apyvarta 1998 m. siekė 1 milijoną dolerių, įdiegus prenumeratas apyvarta po metų išaugo penkis kartus, 2000 m. ji siekė 35 milijonus dolerių, 2001 m. 75 mln. dolerių, dar po metų 75 milijonus ir tuomet ji šoktelėjo iki 150 milijonų.“ – viename interviu teigė tuometinis finansų direktorius Barry McCarthy.
Taip pat skaitykite: TOP 10 „Netflix“ originalių serialų
Turėdamas dviprasmiškos patirties su iki tol filmų nuomos gigantais buvusiais „Blockbuster“ R.Heistingsas 2000 m. pasiūlė jiems parduoti 49% jų turinio, kuris būtų publikuojamas “Netflix” internetiniame puslapyje, tačiau bendrovė nesutiko. Ironiška, tačiau praėjus penkiems metams “Netflix” turėjo 4,5 milijono vartotojų, tiek vartotojų “Blockbuster” neturėjo niekuomet. Viename interviu buvęs „Netflix“ finansų direktorius ir dabartinis „Spotify“ vyriausiasis finansininkas Barry McCarthy sakė – „Rydas turėjo tiek daug akiplėšiškumo pasiūlyti jiems („Blockbuster“) bendradarbiavimą, pagal kurį mes („Netflix“) būtume platinę jų filmus internete, o jie reklamavę mus savo parduotuvėse. Jie („Blockbuster“) tiesiog nusijuokė ir nesutiko su mūsų pasiūlymu. Rydas visuomet buvo labai ryžtingas ir žinojo, kad mūsų laukia didžiulė ateitis, tikriausiai „Blockbuster“ mus matė tik kaip nišinį verslą…“. 2013 m. „Blockbuster“ filmų nuomos kompanija bankrutavo, portalas Forbes.com apie tai rašė: „Internetas nenužudė „Blockbuster“, jie patys tai padarė“.
Didžiausias kompanijos augimas iki tol prasidėjo tuo metu, kuomet jie pasiūlė žiūrėti filmus internetu, 2010 m. “Netflix” aktyvių vartotojų skaičius išaugo iki 16 milijonų.
2013 m. kompanija tapo neįveikiama, kuomet pristatė pirmąjį, orginalų “Netflix” serialą “House of Cards”. Serialas buvo nuominuotas 9-iems Emmy apdovanojimams, kaip “Geriausias visų laikų serialas”. Tų pačių metų gale “Netflix” akcijų kaina išaugo net tris kartus.
Per pastaruosius kelis metus kompanijos augimas buvo pats didžiausias per visą jos istoriją. 2013 m. 15% kompanijos vertės sudarė tarptautinės transliacijos. Tais pačiais metais apie 30% Amerikos namų ūkių buvo užsiprenumeravę „Netflix“ internetinę televiziją. Sekančiais metais „Netflix“ įžengė į Austriją, Belgiją, Prancūziją, Vokietiją, Liuksemburgą ir Šveicariją. Pradėjus teikti paslaugas Prancūzijoje buvo pabijota kultūrinių skirtumų, kurie vyravo tarp Amerikos ir Prancūzijos. Taigi, pastaroji buvo pirma šalis, kuriai buvo pradėtas taikyti išskirtinis turinys. Tais pačiais metais „Netflix“ sukūrė prancūzišką serialą pavadinimu „Marseille“, kurio siužetas buvo labai panašus į „House of Cards“, pritaikytas šaliai kontekstas pasiteisino puikiai.
2015 m. internetinės televizijos gigantai pasiekė Australiją, Naująją Zelandiją, Japoniją, Portugaliją, Ispaniją ir Italiją. Iki metų pabaigos „Netflix“ turinį galima buvo išgirsti 17 skirtingų kalbų, nuo šių metų jų prisidėjo dar trys: korėjiečių, arabų ir kinų. Per 2015 m. ir 2016 m. televizija žada išleisti mažiausiai 20 naujų televizijos programų.
Šių metų pradžioje “Netflix” savo veiklą išplėtė dar 130 valstybių, tarp kurių ir Lietuva, taip pat paskelbė apie bendradarbiavimą su „LG“ Azijoje, Europoje ir Viduriniuose Rytuose. Kompanijai tapus pasauline turinys nėra kol kas pritaikomas kiekvienai valstybei atskirai, taip pat nevisose valstybėse galima žiūrėti filmus su subtitrais. Tiesioginis marketingas nėra taikomas mažose valstybėse, kuriose susidomėjimas ne toks didelis.
Viename interviu paklaustas apie tai kaip atrenka ir pritaiko filmus naujoms rinkoms R.Heistingsas sakė, jog tiesiog išsiaiškina koks filmas toje valstybėje dažniausiai siunčiamas nelegaliai. Anot jo, juk paspausti mygtuką “Play” ekrane yra daug lengviau ir paprasčiau, nei ieškoti filmo nemokamai ir laukti kol jį atsiųs.
Taip pat skaitykite: TOP 10 knygų ekranizacijų
