Gegužės 8-22 dienomis Kaune lankėsi atstovai iš Norvegijos Vestfoldo grafystės. Vizitas organizuotas įgyvendinant paprojektį “Gamtos mokyklos veiklos stiprinimas Norvegijos ekologinio švietimo modelio pavyzdžiu”, kurį vykdo Kauno marių regioninio parko direkcija kartu su partneriais – Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno m. savivaldybės administracija bei Norvegijos Vesfoldo grafystės administracija.
Paprojekčio siekis – perimant pažangią Norvegijos patirtį, stiprinti gebėjimus bei galimybes, sudarančias sąlygas didinti vaikų ir jaunimo dalyvavimą Gamtos mokyklos prie Kauno marių regioninio parko direkcijos veikloje.
Paprojektį finansuoja Norvegija pagal Norvegijos finansinių mechanizmų subsidijų įgyvendinimo schemą „Patirties perdavimo ir bendradarbiavo ryšių tarp vietinio, regioninio ir euroregioninio lygio partnerių Lietuvoje ir Norvegijoje stiprinimas” bei bendrai finansuoja Lietuva.
Vizito tikslas – supažindinti paprojekčio partnerių atstovus iš Norvegijos su Lietuvos ekologinio švietimo sistema ir gamtos centrų veikla, stiprinti partnerystę ir bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Norvegijos įstaigų, užsiimančių ekologiniu švietimu.
Vizitas pradėtas konferencija Kauno apskrities viršininko administracijoje, kur svečiams buvo pristatytos svarbiausios nacionalinės, regioninės, vietinės valdžios institucijos, atsakingos, veikiančios ar bendradarbiaujančios ekologinio švietimo srityje: Saugomų teritorijų tarnyba, Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno m. savivaldybės Švietimo ir kultūros departamento bei Aplinkos apsaugos skyrius.
Įvairių institucijų atstovai pristatydami savo veiklos sritis bandė nupiešti esamą situaciją ekologinio švietimo srityje, akcentuoti esmines problemas, trūkumus ir privalumus. Kauno apskrities viršininko administracijos, nemažai prisidėjusios prie ekologinio švietimo plėtros Kauno regione, vyr.specialistė Inara Zarienė apgailestavo, kad dėl regioninės valdžios reformos, panaikinus apskritis, nutrūks ir ilgus metus trunkantis ir daug abipusės naudos davęs bendradarbiavimas su Vesfoldo grafyste.
Šios partnerystės rezultatas – prieš 9 metus įkurta ir iki šiol sėkmingai veikianti Gamtos mokykla prie Kauno marių regioninio parko direkcijos. Nors oficialus bendradarbiavimas ir nutrūks, tikėtina, kad naujai užmegzti ryšiai su Vestfoldo atstovais leis ir toliau leis keistis patirtimi, ieškoti naujų sąlyčio taškų.
Aplankę keletą ekologiniu švietimu užsiimančių įstaigų, svečiai negailėjo pagyrimų, taip pat ir konstruktyvios kritikos. „Susipažinus su įvairių gamtinių centrų veikla, iškart pastebiu vieną trūkumą – pasigendu šiek tiek chaoso, teigiama prasme. Ten, kur vaikai, visada tvyro sumaištis, tačiau taip ir turi būti. Lietuvoje per daug disciplinos ir kontrolės net gamtinėje aplinkoje, o norvegai vaikams leidžia nutrūkti nuo grandinės, jų neįmanoma suvaldyti, juo labiau liepti atlikti tam tikras užduotis”, – stebėdamas nuotraukose paklusniai išsirikiavusius vaikus, teigė būsimuosius pedagogus Vestfoldo universitete ruošiantis profesorius Oyvind Wistrom.
„Lietuvos gamta nepakartojama, o atvykę čia ne tik turėjome progą ja pasigrožėti, bet ir daug ko pasimokyti iš jūsų. Pirmiausia nustebino gamtinių švenčių, kuriose dalyvauja daugybė vaikų, organizavimo praktika. Didelį įspūdį paliko ir kūrybingai paruošti užsiėmimai, jau nekalbant apie jų turinį, kuris iš tikrųjų yra aukšto lygio.
Nesuklysiu pasakydama, kad lietuviai daug geriau pažįsta gamtą, jos turtus, augalų vaistines savybes, ką mes jau baigiame pamiršti, tačiau neišnaudoja gamtinio potencialo vaikų ugdymui, o gal patys gamtos centrų darbuotojai imasi per mažai vadybinių gudrybių mokytojams ir vaikams pritraukti”, – svarstė Horten gamtos centro vadovė Gunn-Henny Aasen, išgirdusi, jog išvykimas į gamtos mokyklas pamokų metu nėra itin populiarus, o priešingai, net komplikuotas mokymosi metodas Lietuvoje.
Vizito metu svečiai lankėsi Kauno marių regioninio parko direkcijoje ir domėjosi Gamtos mokyklos veikla, dalyvavo naujų edukacinių programų testavime, teikė pasiūlymus jų tobulinimui ir patys sėmėsi idėjų. Taip pat susipažino su Kauno botanikos sodo vykdoma edukacine veikla, lankėsi Kauno moksleivių aplinkotyros centre, domėjosi VšĮ Rumšiškių Dvaro akademijos ir Pažaislio kultūros ir turizmo centro vykdomais edukaciniais projektais, vaikščiojo gerai išmintais pažinimo takais Dzūkijos nacionaliniame bei Panemunių regioniniame parkuose, kuriuose, kaip ir daugelyje kitų saugomų teritorijų, ekologinis švietimas yra tapęs viena iš prioritetinės veiklos krypčių.
Tikimės, kad Norvegijoje ne vieną dešimtmetį veikiančių gamtos mokyklų pavyzdys bei ten dirbančių specialistų patirtis pagelbės ne tik kuriant interaktyvias, dalyvavimo principu paremtas edukacines priemones, bet ir padės kurti savo ekologinio švietimo modelį, kuriame pamokos gamtoje traktuojamos ne kaip popamokinė, bet formali veikla. „Jeigu turite tikslą, siekite jo, Roma nebuvo pastatyta per dieną, mes irgi ilgai kovojome siekdami gamtinį švietimą padaryti neatsiejama edukacinės sistemos dalimi ir galiausiai po ilgų debatų tai pavyko.” – drąsino profesorius O.Wistrom, ne kartą akcentavęs, kad dabartinė sistema pačioje Norvegijoje susiklostė per pastaruosius dvidešimt metų, o ekologinis švietimas į formaliąsias mokymo programas buvo įtraukiamas palaipsniui.
Vizito metu iš partnerių atstovų išgirdome nemažai palaikančių ir padrąsinančių žodžių, sėmėmės skandinaviško optimizmo bei mokėmės į gamtą žiūrėti ne tik mokslininko, bet ir vaiko žvilgsniu, entuziastingai vertinti įprastus aplinkos reiškinius. „Patarčiau į viską žiūrėti paprasčiau, nekelti sau didelių reikalavimų ar siekti gamtoje vaikams perteikti enciklopedinius apibrėžimus: svarbiausia ne žinios apie vieną ar kitą medį, jo pavadinimą, savybes, o pats faktas, kad medis auga.” – teigė Farris gamtos centro vadovas Robert Jacobsen, dirbantis su socialinę atskirtį patiriančiais vaikais.
Paprojekčio partnerių mainų vizitas bei jo metu įgytos žinios padės paprojekčio dalyviams praplėsti patirties ribas, skatins kūrybiškiau veikti, o tarp dalyvių užsimezgęs kontaktas padės dalintis patirtimi, bendradarbiauti ir siekti geresnės kokybės ekologinio švietimo paslaugų teikimo srityje.
Tikimės, kad paprojektis padės formuoti kitokį visuomenės požiūrį į ekologinį švietimą, pamokas gamtoje jų reikšmę ugdymo procesui.
Paprojektį finansuoja Norvegija pagal Norvegijos finansinį mechanizmą bei bendrai finansuoja Lietuva.
