Jau pagalvojote, kad rašysiu, kad liberalai geresni nei visokie socdemai, darbiečiai ar tvarkiečiai? Manau, kad geresni. Tačiau šį kartą ne apie tai. Šį kartą apie lūkesčius, kuriuos sukelia bet kuri nauja valdžia, ir apie taip, kaip nueinantys yra priimami tiesiog natūraliai. Ir papasakosiu tai savo pavyzdžiu iš gyventojų priėmimo Vyriausybės rūmuose šią savaitę.
Atsimenu, kad pradžioje į priėmimus rašydavosi visi tie, kurie jau buvę pas porą ankstesnių ministrų, pas kelis kitų sričių ministrus, pas Generalinį prokurorą, Prezidentūroje ir dar daug kur. Akivaizdu, kad daugelį (ne visus, manau) šių žmonių turėjau nuvilti, nes arba jų problemų šaltinis buvo jie patys, arba lūkesčiai dėl problemų sprendimo buvo perdėti.
Per visą šios Vyriausybės kadencijos laiką buvau tarp tų ministrų, pas kurį užsirašo daugiausiai žmonių. Kai kam pavykdavo padėti, nes žmogus atskleisdavo sistemines ilgai nespręstas problemas. Kai kam tereikėdavo patarimo. Kai kurių problema ir be mano dalyvavimo išsispręsdavo. Nuotaikos priimamajame banguodavo.
Šį pirmadienį į susitikimą užsirašė bene mažiausiai žmonių – devyni, iš kurių atėjo septyni. Su labai skirtingomis problemomis, su labai skirtingomis galimybėmis man jas spręsti. Tačiau labiausiai juos šį kartą vienijo adekvatus požiūris į realybę, arba bent jau ori laikysena savo paties ir mano atžvilgiu.
O štai ir kelios istorijos.
Nuteistasis ir nemokšos iš kalėjimų sistemos
Trumpa fabula. Asmuo kreipiasi į pataisos namus, kuriuose atlieka bausmę, kad būtų išleistas lygtinai, užrašo prašyme savo adresą (kitoje ES šalyje). Pataisos namų darbuotojai sako, kad adresas turi būti Lietuvoje. Žmogus taip ir parašo. Komisija nusprendžia paleisti. Teismas patvirtina. Asmuo paleidžiamas su įpareigojimais (registruotis Darbo biržoje, nepiktnaudžiauti alkoholiu, prisidėti prie savo vaiko priežiūros, naktį neišeiti iš namų). Probacijos darbuotojai žino, kad žmogaus gyvenamoji vieta realiai yra ne Lietuvoje ir jis turi išvykti (nes gyvena kitur, vaikas kitur, darbą turėtų kitur), tačiau neduoda leidimo, nes teismas atseit neleido.
Paprašiau dar daugiau informacijos, gal kas ne taip ten (nors nepanašu). Tačiau jei tai tiesa, tai mano išvada, kad situacija liūdna. Pataisos namų darbuotojai sąmoningai liepė asmeniui klaidinti teismą ir komplikavo visą situaciją. Probacijos darbuotojai nežino savo teisių ir pareigų (jie gali kreiptis į teismą dėl įpareigojimų pakeitimo). Vietoje to, jie, kad dirbtų tikslo (mažesnis nusikalstamumas) vardan, siuntinėja žmogų nuo Eimošiaus pas Keipošių ir trukdo tą tikslą pasiekti. Dar jie vengia tobulinti savo veiklos sritį (nes prieš kelis mėnesius man tvirtino, kad su tarptautiniu aspektu šioje srityje viskas gerai).
Ką daryti? Aiškinsiuosi, barsiuosi, tikslinsiu visokius įsakymus, kad kiekvienam (būdvardžio nevartosiu) darbuotojui būtų aišku, ne tik protingam ir tikslo siekiančiam (o tokių tikrai irgi netrūksta).
Geranoriška moteriškė ir keisti policijos pareigūnai
Trumpa fabula. Pagyvenusi moteriškė pamato sukniubusį žmogų. Iškviečia policiją. Policininkas su žmogumi elgiasi grubiai. Moteriškė garsiai pasvarsto ar taip grubiai galima. Policija nusitempia ją į mašiną, surašo protokolą, skiria baudą. Pirmos instancijos teismas baudą panaikina, nes pilna ir liudininkų moteriškės naudai. Apygardos teismas rašytinio proceso tvarka baudą vėl paskiria. Beje, moteris sako, kad policininkai buvo su kvapeliu.
Mano išvada – visaip galėjo būti, bet akivaizdu, kad moteris iš principo tikrai ne tokia, kuri būtų linkusi konfliktuoti, ir kažkas su tais policijos veiksmais galbūt buvo ne taip.
Jei tiesą sakant, nežinau ką daryti. Į teismų veiklą ne galiu, nei noriu kištis, tad ir nesikišu. Tiesiog perduosiu teisėjų institucijoms, kad pažiūrėtų ar nėra akivaizdžių klaidų nagrinėjime, jų tai rūpestis ir pareiga.
Atsargus senukas ir nepasitikėjimas notarais
Labai garbaus amžiaus žmogus kažkokiu būdu turi bendrą nuosavybę su viena teisingumo sistemos darbuotoja (netiesiogiai man pavaldi). Turi išspręsti kokius tai klausimus. Nesusiderina pas kokį notarą eiti, ir nepasitiki jei tai bus ne jo nurodytas notaras.
Mano išvada – vėlgi nežinia kaip ten viskas iš tikrųjų, bet faktas, kad notarais nėra pasitikima. Kada nors papasakosiu ir detaliau, bet trumpai tariant, pagrindo besąlygiškai pasitikėti notarais ir aš neturiu.
Ką daryti – perduosiu darbuotojai, kad senukas susirūpinęs ir kad atidžiai su juo bendrautų, kad jam net minties nekiltų, kad yra apgaudinėjamas.
Mažas Lietuvos verslininkas, pasaulinė intelektinė „nuosavybė“ ir monolitinė jos gynėjų sistema
Maža Lietuvos įmonė, kurioje sukiojasi ir visokie studentai-praktikantai yra pagaunama už baisų baisų baisų nusikaltimą. Jos kompiuteryje rasta nelegali programinė įranga. Teismas priteisia mokėti dešimtis tūkstančių kelioms kompanijoms. Klausimai žmogui kyla. Kodėl teismas įpareigoja pinigus pervesti Microsoft į JAV, nors žala šiai kompanijai toli gražu ne didžiausia? Kodėl prisistatinėja antstoliai, nors žalos atlyginimą žmogus perveda tiesiogiai, į tą sąskaitą kaip ir nurodyta?
Tiesą sakant, pašnekovas, kaip suprantu, kažko ir nesitiki. Tik teisybės. Nežinau kiek ji įmanoma, kai intelektinės nuosavybės sistema yra visa neteisinga. Dėl kai kurių niuansų – turbūt taip. Tačiau reikia detalių, o ne tik žodinio pasakojimo. Paprašiau. Gal atsiųs.
Įvairenybės
Dar atėjo žmogus, ieškantis darbo valstybės tarnyboje (ir klausiantis patarimo). Palieka gerą įspūdį, beje.
Dar Asociacijos buvusi vadovė, kuri abejoja ar tinkamai atliktos procedūros išrenkant naują vadovą.
Dar moteriškė sako, kad teismas nekviečia jos į posėdžius dėl jos reikalų (kiek turiu abejonių ar taip, nes dokumentų nėra, tik pasakojimas. Gali būti tiesiog nesupratimas procedūrų. Reiškia procedūros per sunkios).
Pabaigai
Priėmime buvo visko per tą laiką. Buvo skaudžių istorijų. Buvo bjauraus naglumo ir iš kabineto išvarytų žmonių. Džiaugiuosi, kad kai kurios istorijos leido nustatyti rimtas problemas ir, tikiuosi, jas išspręsti.
O dėl tų, kurių nepavyko išspręsti – laikykis, naujasis ministre!
Originalus įrašas tinklaraštyje Remigijus Šimašius
