Teismo nutartis galioja – lenkiškus gatvių pavadinimus Vilniaus krašte reikia nukabinti. Bet ar nukabins? Kas nukabins?
Klausimas panašus į tokį: nugriaus ar nenugriaus A.Sabonio botelius Neringoje? Kas nugriaus?
Bet „lenkų klausimas“ aštresnis. Iš vienos pusės, tai Lietuva, čia galioja Lietuvos įstatymai ir taisyklės, kodėl turėtų būti išimčių? Iki kurios geografiškai ribos tos išimtys taikytinos? Iki Vievio? Iki Elektrėnų? Kodėl per 20 metų vietiniai negalėjo išmokti net lietuviško gatvės pavadinimo perskaityti? Aš juk moku skaityti man reikiamų gatvių Stokholme pavadinimus švediškai…
*
Iš kitos pusės, kam trukdo tie lenkiški pavadinimai? Politikams? Juk Telšių pavadinimas prie įvažiavimo į miestą parašytas žemaitiškai – ir niekam netrukdo! Atvirkščiai – visada nusišypsau jį skaitydamas. O dzūkiški pavadinimai, kurių negaliu nei perskaityti, nei suprasti? Bet tai – Lietuva. O kodėl Lietuvoje turi būti Lenkijos?
*
Dabar „įstrigome“ teisiškai. Teismo nutartis turi būti vykdoma, arba taps aišku, kad čia šeimininkai. Gal padaryta klaida? Kaip akivaizdi klaida su Švietimo įstatymu – per dvejus metus išmokti to, ko kiti mokosi 12 metų. Ir teko atsitraukti… Ir yra negražu: iš pradžių padarome valstybės lygiu, sugadiname santykius su kita valstybe, o paskui nevalstybiškai atsitraukiame…
*
Kai bus su tais pavadinimais? Man atrodo, kad dabar jau kaip bus, taip bus blogai…
