(c) Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Gegužės 14 dieną Muzikinio teatro sodelyje vyko Romo Kalantos, susideginusio 1972 metais, žūties 38-ųjų metinių minėjimas.

„Devyniolikos metų jaunuolis gūdžiais 1972 metais įžiebė laisvės fakelą. Žinia apie tai prasiskverbė per geležinę uždangą ir nuskriejo per visą pasaulį. Šis įvykis paskatino įsižiebti nedrąsiai rusenančią laisvės ugnį. Dabar atvykstantys ambasadoriai padeda gėlių ne tik prie „Laisvės“, bet ir prie Romo Kalantos paminklo.

Mes jau 20 metų gyvename laisvi. Tai buvo Romo siekis. Gal ir jis iš aukštybių mato, kad jo viltys išsipildė, kad laisvei atgimęs Kaunas ir visa Lietuva. Džiaukimės laisve, branginkime ją ir būkime atsakingi“, – kalbėjo meras Andrius Kupčinskas.

Kauno miesto meras ir Apskrities administracijos viršininkė Ona Balžekienė prie paminklo padėjo gėlių, sukalbėjo maldą.

Apskrities administracijos viršininkė O. Balžekienė priminė, kad laisvei reikia didelių darbų ir siekių. „Tegul kiekvieno širdyje įsižiebusi laisvės ugnis niekada neužgęsta“, – sakė O. Balžekienė.

Renginio vedėjas Vilius Kaminskas susirinkusiems priminė, jog R. Kalanta buvo nusivylęs to meto santvarka. Dienoraštyje jis rašė, kad negali gyventi tokiomis sąlygomis, kai apie laisvę net kalbėti draudžiama, kai persekiojama laisva mintis.

R.Kalanta 1972 metų gegužės 14 dieną užsipylė benzinu ir susidegino sušukęs „Laisvę Lietuvai“. Kai kurie žmonės bandė gesinti liepsną – gyvą fakelą, iškvietė greitąją pagalbą, tačiau R. Kalanta gegužės 15 dieną 4 valandą ryto mirė.

Į susideginimo vietą ėjo minios žmonių, bandė kalbėti apie aukos siekius, tačiau to meto milicija draudė mitingus, gaudė, mušė jaunuolius, į sovietinio saugumo rūsius sugrūdo pačius aktyviausius.

Visuomenė žinojo, kad R. Kalanta bus laidojamas gegužės 18 d., 16 valandą, tačiau milicija privertė palaidoti dviem valandom anksčiau. Romainių kapinėse R. Kalantos karstas pirmiausiai buvo užverstas betonu, o tik po to žemėmis.

Neleidus dalyvauti R. Kalantos laidotuvėse, jaunuoliai susibūrė jo susideginimo vietoje, tačiau milicija išvaikė mitingo dalyvius, nuolat persekiojo nepaklusniuosius. Daugelį išmetė iš mokyklų, tardė ir kankino. 2004 m. (po mirties) R. Kalanta apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu.

Laisvės šauklio R. Kalantos minėjime koncertavo VDU „Rasos“ gimnazijos folkloro ansamblis „Lygaudė“ , vadovai Vita Braziulienė ir Jonas Misevičius.

Dainas apie laisvę atliko Lietuvos rašytojų sąjungos narys, eseistas, prozininkas, bardas Edmundas Janušaitis su žmona Neringa.

Į Romainių kapines Kultūros skyriaus ir visuomenės atstovai nuvežė puokštę gėlių, uždegė žvakių.

Ant kiekvieno R. Kalantos paminklo akmens (o jų 19), folkloro ansamblio dalyviai padėjo gėlių.

Gegužės 12 – 29 d. Kauno m. savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos „Vitebsko“ padalinyje, P. Lukšio g. 60, veiks spaudinių paroda „Romas Kalanta – auka Laisvei“.

Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: