Prieš 55 metus pastatytu Panemunės tiltu užvakar pravažiavo paskutinieji automobiliai. Po mažiau nei trejų metų Žemuosius Šančius ir Panemunę sujungs naujas keturių eismo juostų tiltas.
Tilto uždarymui bendrovės „Kauno tiltai“ darbininkai pradėjo ruoštis jau balandžio pabaigoje. Dabar įsibėgėja tilto ardymo darbai – išmontuojami apšvietimo stulpai, nuimami šviestuvai, ardoma danga, nuimamos tilto tvorelės. Iki metų pabaigos darbininkai išardys dabartinio tilto perdangą ir paliks tik jo kolonas. Kito darbų etapo metu bus rekonstruojamos atramos, o vėliau ant jų bus sumontuota nauja iš plieno ir betono pagaminta perdanga.
Darbų pradžiai iš miesto biudžeto skirta 600 tūkst. litų, kuriuos pavyko sutaupyti atliekant Rokų viaduko rekonstrukciją. Dar 4,8 mln. litų skirti iš Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programos.
„Labai svarbu tai, kad mums pavyko pasiekti, jog Vyriausybė priimtų protokolinį nutarimą, įpareigojantį Susisiekimo ministeriją iki 2015 metų rasti 70 proc. darbams reikalingų lėšų. Tai savivaldybei suteiks daugiau galimybių pretenduoti į ES struktūrinių fondų finansavimą.“, – teigė miesto meras Andrius Kupčinskas.
Naujojo Panemunės tilto statybų kaina siekia 102 mln. litų. Kauno miesto savivaldybė tilto rekonstrukcijai įsipareigojusi skirti 30 proc. šios sumos.
Uždarius tiltą, nepatogumų neišvengiamai patirs Panemunės ir Žemųjų Šančių gyventojai. Miesto vadovai ir savivaldybės specialistai svarstė galimybę pėstiesiems sumontuoti pontoninį tiltą. J. Vitkaus inžinerinio bataliono specialistų skaičiavimais, toks tiltas kainuotų apie 960 tūkst. litų. Pasak kariškių, dėl Kauno hidroelektrinės veiklos bei dėl skirtingomis oro sąlygomis kintančio vandens lygio upėje, naudoti pontoninį tiltą būtų itin pavojinga.
„Pontoniniai tiltai paprastai naudojami tik esant ekstremalioms situacijoms“, – teigė J. Vitkaus inžinerinio bataliono specialistai.
„Pastačius pontoninį tiltą, lieka neišspręstas einančiųjų per jį saugumo klausimas. Tad tenka atsiprašyti gyventojų už nepatogumus“, – apgailestavo meras A. Kupčinskas.
Automobilių ir pėsčiųjų kėlimo per Nemuną ties rekonstruojamu tiltu galimybe domėjosi Vilkijoje veikiančio upinio kelto „Vilkynė“ savininkas. Tačiau paaiškėjo, kad greta ardomo tilto esantis upės krantas nepritaikytas kelto veiklai. Be to, ši transporto priemonė gali veikti tik navigacijos metu.
