Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistas T. Vaičiūnas primena, jog reikia pasirūpinti ne tik tinkamu mokykliniu inventoriumi, bet ir užtikrinti, kad ir kiti veiksniai, darantys įtaką mažųjų mokinukų sveikatą, būtų kuo palankesni.
Miegas. Ekspertai tikina, kad norint palaikyti stiprų imunitetą mokyklinukui ir paaugliui būtina miegoti ne trumpiau nei 9 valandas per parą. Užtikrinant gerą sveikatą miegas apskritai yra vienas reikšmingiausių faktorių. Nuolat nepakankamai išsimiegantys vaikai prasčiau vystosi fiziškai ir protiškai, dažniau serga, jiems dažniau išsivysto pašalinės reakcijos į skiepus. Ir vis dėlto daugybei mokyklinukų miego trūksta. Viena priežasčių – televizorius arba kompiuteris miegamajame. Kad pripratintumėte vaiką užmigti anksti, jo miegamasis turėtų būti skirtas tik miegui. Mokykloje atostogos ar vaikas negaluoja ir neina į pamokas? Pasistenkite vis tiek neišklysti iš įprasto režimo ar prie jo grįžti likus keletui savaičių iki mokslo metų pradžios. Tai leis vaiko vidiniam biologiniam laikrodžiui geriau prisitaikyti, o grįžus į mokyklą bus paprasčiau užmigti vakare ir laiku atsikelti ryte.
Judėjimas. Pastebėta, kad pradėję lankyti mokyklą vaikai juda dvigubai mažiau negu ikimokyklinukai. Jie, rengdami pamokas, sėdi mokykloje, namuose, o judėjimo stoka neigiamai veikia fizinį bei protinį brendimą. Dėl nepakankamo judėjimo sutrinka kraujotaka, kvėpavimas, susilpnėja raumenų tonusas, ypač paveikiama nervų sistema: vaikas darosi dirglus, vangus, nedėmesingas, greitai pavargsta. Nors mokyklinio amžiaus vaikams būdingas poreikis judėti, tačiau iškyla pavojus, kad gali susiformuoti vienas iš blogiausių įpročių – vengimas kiekvieno nereikalingo judesio. Nors mokykloje ir negalime koordinuoti vaiko veiklos, tačiau tai galime padaryti namuose. Prižiūrėkite, kad pamokų ruošos metu vaikas perilgai neužsisėdėtų, kas 15 min. darytų trumpas pertraukėles. Esant galimybei, skatinkite popamokinius užsiėmimus, fizinį aktyvumą (pvz., aktyvų poilsį lauke).
Laikysena. Ankstyvoje vaikystėje laikysena – kultūros lygio atspindys ir auklėjimo problema, ir ji priklauso nuo to, kaip šeimoje dirbama, ilsimąsi, kokios šeimos vertybės. Kokia laikysena yra normali? Normali laikysena – tai įprastinė kūno padėtis, kai vaikas vaikšto ypatingai neįtemdamas raumenų, sėdi tiesiai laikydamas liemenį ir galvą. Įprastinė kūno padėtis – vaikas išsitiesęs, pečiai truputį atlošti atgal, kad mentės priartėtų prie stuburo, pilvas įtrauktas. Įprastinė kūno padėtis priklauso nuo stuburo ir jo linkių, kurie formuojasi vaikui augant. Todėl laikysena nebūna įgimta, ji formuojasi priklausomai nuo higieninių sąlygų, kuriose vaikas gyvena, mokosi, dirba. Jai daro įtaka auklėjimas, fizinis aktyvumas ir fizinės veiklos pobūdis. Judėjimo aparato sutrikimai sąlygoja ne tik ydingos laikysenos formavimąsi, bet ir stuburo deformacijas. Tai pečių, menčių, talijos lankų asimetrija, stuburo ar krūtinės ląstos deformacijos. Asimetrinei laikysenai būdinga pakumpę pečiai, atsikišęs pilvas, raumenų sistemos silpnumas.
Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistai užtikrina, kad tinkamai pasirinkę mokyklines priemones ir dirbant išvien su vaiku, išvengsite rūpesčių ir būsite ramūs, jog padarėte viską, kad Jūsų vaikų sveikatai nebus pakenkta. Esama ir taip daug rizikos veiksnių, turinčių neigiamą poveikį sveikatai. – nesukelkime jų patys.
Reklama: eye q baby
