Žvelgiant į naujos statybos butų rinkos rodiklius didžiuosiuose Lietuvos miestuose, matyti akivaizdūs skirtumai: Vilniuje rinka yra aktyviausia, Kaune – vis dar merdinti, o Klaipėdoje stebimas didėjantis aktyvumas.
Pati aiškiausia šiandienos pirminio būsto rinkos tendencija klostosi sostinėje. Tai naujų projektų gausa ir likučių pardavimų merdėjimas. Šiuo metu pasiūloje yra daugiau nei 2600 butų, tačiau geriausiu atveju per metus bus parduota tik pusė (jei tendencijos nesikeis), o kita pusė, tikėtina, papildys „stovinčią“ likučių rinką. Tokioje situacijoje padėties šeimininku tampa pirkėjas. Viena – jis turi plačią pasiūlą pasirinkimui, antra – nekilnojamojo turto plėtotojai ir statytojai, siekdami, kad jų projektai būtų sėkmingi, turi įtikti pirkėjui. Privalu pateikti rinkai išskirtinius, kokybiškus, gerai suplanuotus, ekonomiškus, ekologiškus, inovatyvius ir t.t. gyvenamuosius būstus. Profesionalumo kartelė nekilnojamojo turto vystytojams kyla aukštyn. Šie metai parodys, kurie vystytojai (plėtotojai) geriausiai jaučia rinkos pulsą ir sugeba lanksčiai prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų ir pirkėjų poreikių.
Panašu, jog Kaune vystytojai prisitaikė prie rinkos pokyčių – didžioji dalis pajėgų mesta į individualių namų segmentą, o butų rinka toliau merdi. Kaune šiuo metu butų pasiūla pirminėje rinkoje siekia kiek daugiau nei 400 objektų. Vystytojai nėra linkę investuoti į didesnius projektus, tad rinkoje pasirodo tik maži kelių ar keliolikos butų projektai. Realizacijos tempai taip pat nedžiugina. Ši savotiška uždaro rato situacija, yra susiklosčiusi istoriškai. Dėl menkos paklausos neinvestuojama į naujus didesnius projektus, rinka yra vangi, nes joje iš esmės – tik likučiai ir skurdus pasirinkimas.
Klaipėdoje šiemet atnaujinti keli užšaldyti krizės metais projektai, todėl juntamas pagyvėjimas. Didžiausią įtaką šiam augimui daro neseniai pradėti pardavinėti būstai Dragūnų kvartale, BIG antrojo etapo projekte bei kituose naujai pradėtuose plėtoti daugiabučiuose. Kita vertus, tiek Kaune, tiek Klaipėdoje rinkos yra gana seklios, todėl net ne itin dideli projektai gali sudaryti rimto pokyčio įspūdį. Taigi, jeigu Vilniuje šiandien matoma aiški gyvenamojo būsto plėtojimosi kryptis, tai Kaune ir Klaipėdoje įžvelgti ar prognozuoti kokias nors stabilias tendencijas dar ankstoka.
Gediminas Pruskus, LNTPA valdybos narys, UAB „Inreal valdymas“ direktorius
