Ketvirtadienį Europos Parlamentas (EP) paragino nuodugniai ištirti visus „Pandoros popieriuose“ užfiksuotus pažeidimus ES jurisdikcijoje.
Priimtoje rezoliucijoje EP nariai nurodė, kokių priemonių ES turi kuo skubiau imtis, kad būtų pašalintos spragos, dėl kurių atsiranda galimybė vengti ir slėpti mokesčius ar užsiimti pinigų plovimu. Jie taip pat paragino Komisiją imtis veiksmų prieš ES valstybes, kurios deramai nevykdo esamų teisės aktų.
Europarlamentarai ragina nacionalines valdžios institucijas nuodugniai ištirti visus jų jurisdikcijoje įvykdytus piktnaudžiavimo atvejus ir patikrinti visus juose minimus asmenis. EP nariai prašo Komisiją peržiūrėti atskleistus duomenis, išanalizuoti naujų teisės aktų poreikį ir nustatyti, ar yra pagrindo imtis teisinių veiksmų prieš kai kurias ES valstybes. Pasak EP narių, Europos prokuroras taip pat turėtų įvertinti, ar atskleista informacija duoda pagrindo konkretiems tyrimams.
EP nariai griežtai smerkia esamus ir buvusius ES ir valstybių narių politikus: Čekijos ministrą pirmininką Andrejų Babišą, Kipro prezidentą Nicos Anastasiades, Nyderlandų finansų ministrą Wopkę Hoekstrą, buvusį Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką Tony Blairą ir buvusį Maltos ministrą ir Europos Komisijos narį Johną Dallį. Visi jie, o taip pat ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas bei Juodkalnijos prezidentas Milo Djukanovičius, minimi „Pandoros popieriuose“.
Parlamentas ragina ES valstybes ir Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant nustatyti tikruosius įmonių savininkus ir dalytis informacija apie juos. Būtent šie asmenys gauna naudą iš priedangos įmonių. EP nariai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis ES valstybių delsia įgyvendinti esamas taisykles, kuriomis siekiama kovoti su pinigų plovimu ir mokesčių vengimu. Komisijos taip pat prašoma pateikti pasiūlymų dėl pilietybės arba leidimo gyventi suteikimo investuotojams programų reglamentavimo ir įvertinti politikoje dalyvaujančių asmenų nustatymo ir griežtesnio išsamaus patikrinimo veiksmingumą.
EP rezoliucijoje teigia, kad naujos griežtesnės taisyklės būtų beprasmės neužtikrinus, kad jau priimtos taisyklės deramai veiktų, o nacionalinės valdžios institucijos visoje ES glaudžiau bendradarbiautų. Savo ruožtu Komisija turėtų įvertinti, ar pakankamais ištekliais yra aprūpinti nacionaliniai finansinės žvalgybos padaliniai.
Europarlamentarai pažymi, kad ES mokesčių rojų juodasis sąrašas nėra veiksminga priemonė labiausiai nusižengiančioms šalims. Jie atkreipia dėmesį, kad Britanijos Mergelių Saloms tenka du trečdaliai „Pandoros popieriuose“ nurodytų priedangos įmonių, tačiau ši teritorija neįtraukta į ES juodąjį sąrašą. EP siūlo išplėsti veiksmų, kurie gali būti laikomi tipiškais mokesčių rojaus požymiais, sąrašą ir pertvarkyti sprendimo įtraukti subjektus į sąrašą priėmimą.
EP rezoliucija priimta 578 europarlamentarams balsavus už, 28 – prieš ir 79 nariams susilaikius.
