© Andriaus Lelkaičio nuotr.

Vakarykštis įvykis, kai už sovietinių simbolių niekinimą viešoje erdvėje policija suėmė ir parą areštinėje apklausinėjo kelis vaikinus, kelia rimtų klausimų. Ir tie klausimai kyla iš jau ne kartą akivaizdžiai politizuotų policijos veiksmų panašiuose atvejuose. Kaip antai, šių metų Kovo 11-tąją Šiauliuose pasirodę latvių nacistai su svastikomis ant rankovių suimti nebuvo.

Prieš kelerius metus protestuojant prieš Tibeto okupaciją į Lietuvą atvykus Kinijos vadovui, protestuojantys buvo brutaliai suklupdyti, plakatai nuleisti žemėn, o šviesaus atminimo Jurga Ivanauskaitė – areštuota. Klausimas: ar mūsų farai yra mentai, niekaip nesugebantys suvokti, jog jie yra demokratinių principų ir iš jų išplaukiančių įstatymų gynėjai?

Tai, kad Vidaus reikalų ministerija turi problemų su mentais ir mentųmentalitetu – gerai dokumentuota. Pradedant nuo korupcijos, kyšių, reketo, baigiant girtuoklystėmis ir nekaltų praeivių traiškymu vairuojant išgėrus. Nekalbant apie buvusių vadovų naudojimąsi kalinių darbu, nelegaliomis statybomis, ir taip toliau.

Todėl vakarykštis įvykis niekaip neiškrenta iš mento mentaliteto konteksto. Kurį visaip bando užtušuoti vieši Policijos departamento absurdiški, nei į tvorą, nei į mietą pareiškimai.

Cituoju: „Policija pabrėžė, kad pilietinis aktyvumas ir nuomonių raiškos teisė yra suderinama su demokratinėmis vertybėmis ir kitomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis tik tuomet, jei nėra pažeidžiami įstatymai. Pareigūnai principingai atliks savo pareigas, gindama tolerancijos ir nediskriminacijos idealus, kurie tarptautiniuose dokumentuose įtvirtinti kaip Europos Sąjungos valstybių prioritetai“.

Ar kas nors supratote? Vaikinai iškabino menine forma protestą prieš sovietinės imperijos Lietuvos okupaciją, kur sovietinė okupacinė simbolika trypiama, bet juos kaltina kuo? Pažeidus „demokratines vertybes, žmogaus teises, toleranciją ir nediskriminacijos idealus, tarptautinius ES valstybių prioritetus?“. Absurdiška tų idealų profanacija, štai kas gavosi skaitant Policijos departamento pareiškimą žvelgiant į įvykį, į kurį, jeigu nebūtų tie vaikinai areštuoti, niekas neatkreiptų dėmesio.

Policija, nepagrįsdama vaikinų sulaikymo jokiu konkrečiu įstatymu, ginasi tuo, kad antai vienas ar keli vaikinai kaltinami antisemitiniais išsišokimais ir kapinių niekinimu. Tai kodėl pastarieji slampinėja laisvėje? Antisemitiniai išpuoliai yra ar bent turėtų būti rimtas nusikaltimas? Tačiau šiuo atveju nieko panašaus neįvyko. Vaikinai buvo suimti ne už sovietinių simbolių garbinimą, bet niekinimą. Ar tai reiškia, kad jeigu dabar meno kūrinyje arba viešai bus trypiami nacistiniai simboliai, tai „kaltininkai“ bus suimami?

Pasak apžvalgininko Aleksandro Matonio, jaunimas baudžiamas už uždraustų sovietinių simbolių niekinimą: „Tai reiškia, kad tokiu pagrindu, policija 1991 metais turėjo areštuoti kelis tūkstančius barikadų gynėjų, išsityčiojusių iš sovietinės simbolikos jas degindami, plėšydami, trypdami. Arba bent tuos, kurie šiandien į muziejų pastatę barikadų fragmentus, nenuplovė tų vaizdinių patyčių“.

Tai vėl klausimas: kuriam galui Policijos departamentas naudojasi pompastiškais pareiškimais? Juk ne vaikinams siunčiama ši gal jiems patiems intelektualiai nesuprantama žinia? Ak taip, gegužės 9 diena, kurią Rusija švenčia kaip Europos išvadavimą nuo fašizmo. Gerai, kad išvadavo. Nuoširdus dėkui už tai.

Bet išvadavo ir vėl ją okupavo ne šešeriems, o 50-čiai metų. Įdomu, o jeigu protestas būtų buvęs iškabintas gegužės 8-tąją, tai yra atminimui dienos, kai kitą dalį Europos tikrąja šio žodžio prasme išvadavo Vakarų aljansas? Ar policija reaguotų, ar ne?

Klausimas, žinoma, hipotetinis. Žinia, bent man, yra aiški: ji skirta nuraminti Rusijos ambasadorių, o per jį motulę Rusiją vis siekiančia uždėti savo leteną ant Baltijos valstybių. Ir tai jau ne pirmas kartas, kai plika akimi matomas kai kurių policijos vadovų ar pačių policininkų tendencingas politikavimas, vis žvelgiant per petį ne į demokratinės valstybės įstatymus, bet į diktatūrų galimus pasipiktinimus.

Kažkaip neatkreipiant dėmesio į Lietuvos policijos užduotį ir atsakomybę ginti mūsų demokratinės visuomenės sandarą ir vertybes. Toks mentiškas elgesys yra chroniškas. Todėl, kad niekaip neįvertinama – sąžiningai, jos vaidmuo nacių ir sovietų okupacijos metais. Pavyzdžiui, neseniai buvo išleista monografija, analizuojanti lietuvių policijos atkūrimo politines aplinkybės 1941 m., atkurtą lietuvių policijos administravimo tvarką, jos misiją, vaidmenį, struktūrų raidą ir tinklą bei reikšmę Lietuvos vidaus padėčiai vokiečių valdymo metais.

Ar tuo pat pateisinamas Lietuvių policijos bendradarbiavimas su naciais? Juk dešimtys policijos batalionų dalyvavo bendrapiliečių žydų žudyme ar plėšime Lietuvoje ir Baltarusijoje! Tuo pat metu dešinieji šiandien šaukia, kad atsistatydinus LLV, Lietuvos valstybė neegzistavo. Tai kam tuo metu dirbo Lietuvos policija?

O kam ji dirbo sovietų laikais? Daužydama Lietuvoje kilusias protesto demonstracijas? Per Kalantines? Yra ir kita knyga apie Lietuvos policijos 80-ties metų veiklą, apmokėta VRM. Ar atpasakoti turinį, ten, kur kalbama apie sovietinės okupacijos periodą? Jis maždaug toks: „Ir mes tuo metu dirbome Lietuvai“.

Peršasi išvada, kad Policijos departamentas viešųjų ryšių triukais bando užglaistyti nesugebėjimą paversti mentus, turinčius demokratijos suvokimo demokratinėje visuomenėje spragas smegeninėje, gerbiamais visuomenėjefarais – policininkais. Negi nepamenama, kad Lietuvos milicininkai kažkaip stojo į laisvos Lietuvos pusę 1990 metais?

Viešieji ryšiai neužglaistys elementarių pilietinės visuomenės ir demokratinės valstybės sandaros žinių spragų policininkų švietime. Gal verčiau pasitelkti reikėtų rimtus dėstytojus, o ne viešųjų ryšių triukus siekiant išgydyti policiją nuo chroniškos autoritarinio mąstymo ligos? Tos, kuri demokratinės valstybės policininkus paverčia sovietiniais mentais.

Originalus įrašas tinklaraštyje Vinokuras.lt

Šis tekstas publikuotas bendradarbiaujant su Arkadijumi Vinokuru

 
Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: