© Andriaus Lelkaičio nuotr.

Kokia gi neįmanoma dvasia, koks neįvardintas užtarėjas verčia socialdemokratų frakciją, partiją, ginti Bronių Bradauską nuo paties savęs?  Na, kad vardan abejotino bendradarbiavimo su darbiečiais ir tomaševskininkais  kenčia valstybė, jos įvaizdis, gal partijai ir nieko (juk akivaizdu, kad taip manoma), bet dėl B. Bradausko pastovių patyčių iš esminių Lietuvos valstybės nuostatų, pastovaus spjaudymo piliečiams į sielas, kerta per pasitikėjimą partijos nuoširdumu.

Socialdemokratų partijoje yra ne vienas tremtinys, ne vienas nukentėjęs nuo sovietų persekiojimų. Kiekvienas jų pažįsta kaimyną, išvežtą vidury nakties kaip stovi į Sibirą.  Daugelio šeimos patyrė katorgą, išsiskyrimo skausmą, netektį. Taip, visiška tiesa, –  vaikui nesvarbu, kur jis gimsta. Bet svarbu tiems, kurie tą vaiką pagimdė. Kokiomis sąlygomis pagimdė. Ir kokiame kontekste tai buvo padaryta. O kontekstas nekelia jokių abejonių, išskyrus B. Bradauskui. Jis ir vėl bandys suktis, teigdamas, kad kalbėjo tik apie vaiką ir nieką kitą. Taip vaidindamas protingą durnių, manančiu, kad aplink jį visi tokie patys. Bet, kas nors pasakys, senis nusišnekėjo ką jau čia dabar. Bet tas „eilinis nusišnekėjimas“ sulaužys moralinį LSDP stuburą. Jeigu jis tokį turi. Bet ir tas neguminis.

Negaliu nepagirti man nesimpatišką, dažnai nusikalbantį N. Puteikį už jo šį kartą pagrįstai argumentuotą sprendimą pasitraukti iš TS-LKD partijos.  Jis teisus. Žmonės juk ne vien pinigais sotūs. Teisingumas, jo buvimas ar jo stoka,  teigia socialinių mokslų tyrimai, yra stipriausias žmogaus elgesį ir psichologinę būseną  įtakojantis jausmas.

Ar teisinga, premjere Algirdai Butkevičiau,  toleruoti  partijos narį pastoviai juodinanti Lietuvą savo ciniškais pasisakymais?  Juk tai ne šiaip sau nusikalbėjimai. Jau aiškiai matosi tų pasisakymų tendencija, nuoseklus siekis griauti pagrindą ant kurio stovi mūsų nepriklausomos valstybės savęs ir savo  istorijos suvokimas. Čia tiesiai šviesiai bandoma menkinti   skaudžią istorinę tautos patirtį  už kurią B. Bradauskui tikriausiai šiandien ploja Rusijos „istorikai“. 

Anot jų, „žinoma,  kad tremtiniams pensijų nereikia mokėti, žinoma, kas čia per nesąmonės. Juk važiavo savo noru!  Lietuva gi, niekada nebuvo okupuota!“.  Šis „eilinis“ išsišokimas susišaukia su šiandienos Rusijos politika, kuri  vadinasi „Back to USSR“ (atgal į sovietų sąjungą).  Taigi, tai jau ne šiaip išsišokimas. Žmogus atlieka jam, matyt, skirtą vaidmenį, kurio tikslas menkinti  pasitikėjimą valstybe.

Taip, LSDP Etikos komisija, kiekvienas turi teisę į nuomonę, Seimo narys ne išskirtis.  Tačiau jo nuomonė pastoviai kertasi su LSDP pasaulėžiūra, ideologija.  LSDP partija užtikrina, kad ji, nors ir pastoviai kaltinama esanti buvusių komunistų irštva,  iš tikrųjų yra atsidavusi savo tautai, savo tautos istoriniam naratyvui. Tačiau  tas užtikrinimas, vis ginant B. Bradauską,  tampa popieriniu. Įdomu, kaip dabar suksis LSDP Etikos komisija?  Kaip dabar bus įrodinėjama, kad taip nėra?  Kad juoda yra balta ir atvirkščiai?  O empirinė patirtis sako, kad  krano vanduo, kol neužsuktas, teka.

LSDP partijos vadovams nederėtų pamiršti, kad šiandien vyksta svarbių rinkimų kampanija.  Vyks rinkimai į Europos Parlamentą.Nederėtų pamiršti, kad ne vienas kritiškai, nevienareikšmiškai  vertina socialdemokratų kandidatą  į prezidentus Z. Balčyti.  Tokie, kertantys per  žmonių pasitikėjimą LSDP partijos nario pareiškimai pamiršti nebus. Jie ne tik atstumia galimus ne LSDP rinkėjus, bet ir žeidžia partijos narių savigarbą. Ar, nesiimant rimtų priemonių prieš B. Bradauską, su jo pagalba, šis  nepasitenkinimas išsprogdins partiją iš vidaus?

Taip, girdžiu, niekas nieko neišsprogdins. Bet taip toliau tęstis, kaip kadaise sakė M. Gorbačiovas, negali. Ar ir vėl klystu?

Originalus įrašas tinklaraštyje Vinokuras.lt

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: