Sviatlana Cichanouskaja EPA-ELTA nuotr.

Baltarusijos opozicijos aktyvistai, gyvenantys už šalies ribų, reikalauja Europos Sąjungos imtis sankcijų prieš prezidento Aleksandro Lukašenkos režimą, po to kai buvo priverstinai nuleistas „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių ir suimtas tuo reisu skridęs disidentas žurnalistas.

Dėl šiurkštaus incidento, kurio metu Lukašenka pakėlė MiG-29 naikintuvą, kad lėktuvas, kuriame skrido 26 m. Ramanas Pratasevičius, būtų apsuktas, jau įvestas draudimas Baltarusijos oro linijoms įskristi į ES oro erdvę ir taip išplatinta rekomendacija kitoms oro linijoms vengti Baltarusijos oro erdvės.

Vykstant deryboms dėl esamų sankcijų išplėtimo Baltarusijai, kurios paveiktų pagrindines ekonomines sritis, opozicija bijo, jog jos bus nepakankamai efektyvios.

Europos Sąjunga turi nuspręsti tarp pelno ir principų“, – teigia Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos atstovė spaudai Ana Krasulina. Lietuvoje moterys gyvena nuo praėjusių metų rugpjūčio, kuomet, įtariama, jog buvo suklastoti prezidento rinkimų balsai.

Kurį variantą jie pasirinks, mes pamatysime greitu metu, tačiau dabar ateitis Baltarusijos demokratijai atrodo niūri, nebent ES imsis kur kas drastiškesnių veiksmų, nei tų, kurie suplanuoti dabar“, – sakė Krasulina.

Baltarusijos pareigūnų dėmesį Pratatasevičius atkreipė dėl vyriausiojo redaktoriaus pareigų „NEXTA“ – Varšuvoje įkurtame „Telegram“ kanale, kuriame buvo remiamos didžiausios demonstracijos Baltarusijoje, įvykusios po tariamai suklastotų prezidento rinkimų.

Dabartinis „NEXTA“ vyriausiasis redaktorius Tadeusz Giczan pasakoja, jog nepaisant visko organizacija ir toliau tęs savo darbą.

Darbas vyks, kaip įprastai“, – sakė jis.

Keletas aktyvistų teigė, jog sumažėjus praėjusių metų protestams, ES komerciniai interesai tapo svarbesniais nei rinkimai ir žmogaus teisių pažeidimai. Opozicijos išplatintame dokumente, rašoma, jog blokas iš Baltarusijos ir toliau perka trąšas, kurą ir kitus dalykus.

Akimirka, kuomet gražios nuotraukos [iš maršų] dingo, jie nustojo apie mus rašyti, liovėsi rodę dėmesį“, – pasakojo aktyvistė, kaip pabėgėlė gyvenanti Ukrainoje, kuri bijodama dėl savo saugumo paprašė būti įvardijama tiesiog, kaip „Kate“.

Varšuvoje įsikūrusios ne pelno siekiančios organizacijos „Baltarusių namai“ vadovas Aleś Zarembiuk sako tikintis, jog nauji masiniai protestai yra neįmanomi dėl Lukašenkos režimo metodų, kuriuos jis naudoja jiems nuslopinti. Jis sakė, jog tūkstančiai žmonių kalėjimuose buvo kankinami, o sąlygas apibūdino „stalinistinėmis“.

Minske gyvenantis studentas, kuris paprašė būti įvardijamas tiesiog, kaip „Vladas“, sakė jaučiantis nuolatinę paranoją dėl Minsko gatvėse nuolatos esančios policijos.

Atrodo, jog visi kažko lauktų… galbūt, kas nors iš užsienio paskatins žmones imtis veiksmų“, – sakė jis.

Baltarusių aktyvistai vis dar puoselėja viltis, jog tarptautinis spaudimas Lukašenkai iš Vakarų, o būtent iš ES, tik didės.

Baltijos šalių ir Lenkijos reakcija į Pratasevičiaus sulaikymą buvo pati stipriausia. Baltarusijos kaimynės turi įtikinti didžiąsias ES valstybes. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas žurnalistams sakė, jog norint pamokyti Lukašenką, reikėjo padaryti daugiau, nei tik nutraukti skrydžius su Baltarusija ir įvesti daugiau sankcijų.

Jūs patys nežinote ką pasakyti. Ar tokiu atveju turime pradėti karinį konfliktą? Ar visiškai nutraukti ryšius? Mes tai jau padarėme. Judame tolyn, bet į kur?“, – teigė prezidentas.

Opozicijos lyderės Cichanouskajos atstovė spaudai mano, jog priverstinis lėktuvo maršruto pakeitimas ir Pratasevičiaus sulaikymas gali aktyvistams suteikti naują galimybę paraginti Vakarus imtis veiksmų.

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: