L. Kasčiūnas apie pasirengimą priimti Vokietijos brigadą: gali kilti iššūkių dėl karinės infrastruktūros statybų tempų

„Mes ne tik pristatėme planą, bes taip pat pristatėme pažangą kiekvienoje plano pozicijoje, kiekviename objekte. Kiekviename objekte pristatėme, ką mes dabar darome, kokia yra laiko ašis. Ir tikrai patvirtinu vieno iš lyderių žodžius, kad iš esmės viskas dabar yra taip, kaip suplanuota“, – žurnalistams po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio sakė L. Kasčiūnas.

Tačiau ministras teigia, kad yra rengiamasi ir planui B.

„Kalbant apie tam tikrus iššūkius, tai vėlgi yra susiję su statybų tempais. Todėl atsirado pamąstymas, kad reikia turėti kažkokį galimą laikiną atsarginį variantą, jeigu to prireiktų. Tarkime, infrastruktūra, kuri yra Vilniaus regione, kad ji būtų laikinai perduodama naudotis Vokietijos brigadai. Tai mes tą planą irgi turime, jis yra priimtinas ir Vokietijos pusei, bet jis bus naudojamas tik tada, jeigu prireiktų“, – akcentavo krašto apsaugos ministras.

„Tai tikslas yra A planas, bet visada turime variantus, jeigu reikės, tą pagalvę, kuri leis amortizuoti situaciją. Tikėkimės, kad to neprireiks“, – pridūrė jis.

Pirmadienį Šalčininkų rajone, Rūdninkų poligone, oficialiai prasidėjo Vokietijos brigados kariams skirto karinio miestelio statybų pirmasis etapas.

ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.

Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.

Šį pavasarį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.

Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)