Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos debatuose Niujorke pasisakė už veto teisės JT Saugumo Taryboje netaikymą genocido ir nusikaltimo žmoniškumui atvejais.
Ketvirtadienį ministras dalyvavo aukšto lygio renginyje dėl veto teisės JT Saugumo Taryboje netaikymo masinių žiaurių nusikaltimų atveju. Renginį organizavo Prancūzija ir Meksika, kurios siekia įtvirtinti šį susitarimą tarp JT Saugumo Tarybos nuolatinių narių, praneša Užsienio reikalų ministerija.
Pasak pranešimo, L.Linkevičius išreiškė visapusę paramą Prancūzijos ir Meksikos iniciatyvai ir pripažino jos reikšmę daugiašalės diplomatijos istorijoje. Pasak užsienio reikalų ministro, nesutarimai JT Saugumo Taryboje, kai kalbama apie žiaurius nusikaltimus, tokius kaip genocidas ar nusikaltimai žmoniškumui, negali būti toleruojami ir prieštarauja JT Chartijos dvasiai.
“Pasitelkti veto teisę masinių žiaurių nusikaltimų atveju – tai paniekinti teisingumą ir atskaitingumą. Tai – paniekinti žmoniją”, – sakė L.Linkevičius.
Veto teisė JT Saugumo Taryboje priklauso jos penkioms nuolatinėms narėms – Jungtinėms Amerikos Valstijoms, Jungtinei Karalystei, Kinijai, Prancūzijai ir Rusijai. URM teigimu, Saugumo Tarybos istorijoje daugiausia veto teise naudojosi Sovietų Sąjunga ir nuolatinės narės mandatą iš jos perėmusi Rusija, antroje vietoje – JAV. XXI amžiuje dažniausiai veto teise naudojosi Rusija.
Nuo Šaltojo karo pabaigos buvo vetuotos 193 rezoliucijos, nuo 1990 metų – 27, nuo 2005 metų – 9.
2013 metų spalio 17 dieną Lietuva buvo išrinkta į JT Saugumo Tarybos nenuolatines nares 2014-2015 metų laikotarpiui.
