Sekmadienį Lietuvos rinkėjai apsisprendė prezidento rinkimuose ir dvejuose referendumuose. Į antrą rinkimų turą iš devynių kandidatų praėjo beveik vienodą balsų skaičių balsų surinkę ekonomistas Gitanas Nausėda ir Seimo narė Ingrida Šimonytė, taip sako tarpiniai rinkimų rezultatai.
Taip pat įvyko vienas iš dviejų referendumų, tačiau šalies gyventojai nusprendė Konstitucijos nekeisti.
I.Šimonytė į antrą turą pateko surinkusi 31,13 proc. rinkėjų balsų, už Gitaną Nausėdą ne galutiniais duomenimis balsavo 30,09 proc. rinkėjų.
Trečią vietą rinkimuose užėmė dabartinis premjeras Saulius Skvernelis, kuris itin prastai pasirodė didmiesčiuose. Ne galutiniais duomenimis jis surinko maždaug 19,99 proc. rinkėjų balsų. Paskelbus rinkimų rezultatus premjeras paskelbė pasitrauksiantis iš vyriausybės.
„Ta teorija, kurią prieš keletą mėnesių kažkas išmetė kaip planą – chuliganą, kad gali būti antrame du dešiniųjų kandidatai ir daug kas tada juokėsi, tai panašu, kad juoktis nereikėjo, kad tai gali būti tikėtinas antrojo turo scenarijus, tai ačiū labai visiems už balsus ir panašu, kad laukia dvi savaitės rimto darbo“, – teigė Ingrida Šimonytė.
Socialiniame tinkle Facebook ji padėkojo rinkėjams.
Gitanas Nausėda rinkimų naktį sužinojęs, jog praėjo į antrą etapą pareiškė, kad iki antro rinkimų turo norėtų mažiau dalyvauti debatuose, o daugiau važinėti po susitikimus su rinkėjais.
Ketvirtąją vietą pirmame prezidento rinkimų ture surinkęs 4,85 proc. balsų užėmė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas Vytenis Povilas Andriukaitis.
Nuo Vytenio Povilo Andriukaičio atsilikęs Arvydas Juozaitis surinko 4,69 proc. balsų. Šeštas Valdemaras Tomaševskis (4 proc.), septintas – Mindaugas Puidokas (2,58 proc.), aštuntas – Naglis Puteikis (0,79 proc.). Devintoje vietoje liko Valentinas Mazuronis, su 0,65 proc. visų balsų.
Išankstinių rinkimų metu Lietuvoje balsavo net 10,75 proc. Lietuvos piliečių, o rinkimų dieną prie balsadėžių atėjo net 45,70 proc. balso teisę turinčių asmenų. Tarpiniais duomenimis rinkimuose dalyvavo 56,46 proc. balso teisę turinčių Lietuvos piliečių.
Kartu su prezidento rinkimais vyko du referendumai – dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir dėl dvigubos pilietybės. Tačiau įvykusiu laikomas tk pastarasis. Piliečiai nsprendė nesutikti su dvigubos pilietybės pasiūlymu. O referendumas dėl seimo narių skaičiaus mažinimo tiesiog neįvyko. Nemaža dalis rinkėjų apskritai atsisakė jame dalyvauti.
Referendume dėl dvigubos pilietybės dalyvavo 51,72 proc. rinkėjų. Referendume dėl dvigubos pilietybės dalyvavo 51,72 proc. rinkėjų. Tam, kad Lietuvos Konstitucija būtų pakeista, už jos keitimą turėjo pasisakyti pusė visų balso teisę turinčių piliečių, bet taip neįvyko.
Kauno mieste balsavo net 62,20 proc. rinkėjų, jie akivaizdžiai ignoravo miesto mero Visvaldo Matijošaičio raginimą rinkimuose palaikyti premjerą Saulių Skvernelį.
Kaune pirmauja I. Šimonytė – jai kauniečiai skyrė 38 proc. balsų, G. Nausėda surinko 32 proc. Kauno gyventojų balsų, S. Skvernelis– 20 proc.
„Šie rinkimai parodė Lietuvos visuomenės brandą. Žmonės turi aiškias vertybines nuostatas, kurios nepaveikios nei pigiam populizmui, nei agresyviam diktatui“, – pakomentavo pirmąjį rinkimų turą Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, – „Didėjantis rinkėjų aktyvumas rodo, kad vis daugiau žmonių šalyje supranta atsakomybę už valstybės ateitį. “
