© Vilmanto Ramono nuotr. /KaunoZinios.lt

Valstybės Gynimo Taryba paskelbė planus siūlyti kurti įstatyminę bazę, kuri grąžintų šauktinių kariuomenę į Lietuvą, ir jau šiais metais į 9-ių mėnesių mokymus pašaukti apie 3,5 tūkstančio šauktinių nuo 19 iki 26 metų. Teigiama, kad tai laikina priemonė, kuri bus naudojama iki 2020 metų, o jos tikslas yra parengti trūkstamą Lietuvos kariuomenei rezervo dalį, ją pilnai sukomplektuojant. Svarbūs pakeitimai bus paties šaukimo sistemoje, kuri vyks loterijos principu, ir įsidarbinimas neatleis nuo šios pareigos.

Ši žinia sukėlė audringą reakciją, ir tai nenuostabu, nes šauktinių kariuomenė yra, buvo ir veikiausiai bus vienas nepopuliariausių sprendimų, kurį galima priimti postindustrinėje visuomenėje. Bet karas yra karas, Rusijos agresija prieš Ukrainą tapo tuo dirgikliu iššaukusiu šį veiksmą.

Pirmoji socialiniuose tinkluose kilusi reakcija buvo sumišimas ir pasipiktinimas. Pirmiausiai todėl, kad atsimenama, kokia buvo šauktinių kariuomenė iki jos panaikinimo, o, neformaliai, ir kartais pasirodančiose žinutėse iš jos vidaus aiškėjo, kad su vienokia ar kitokia „dedovščinos“ forma nebuvo susitvarkyta, nes seni įpročiai miršta lėtai, ypač žinant, kad didžioji dalis kariuomenės personalo buvo paveldėję įpročius iš Sovietinės sistemos. Profesionalioje kariuomenėje panašių „kultūros“ formų veikiausiai pasitaikė daug mažiau dėl profesionalizacijos aspekto bei teigiamų praktikų, pasiskolintų daugiausiai iš JAV kariuomenės. Kadangi į viešąją erdvę idėja apie šauktinių kariuomenę yra išleista, metas siūlyti idėjas, kaip padaryti, kad ši šauktinių kariuomenė nebūtų panaši su paveldėtąją iš sovietinės sistemos, ir vertėtų konsultuotis su Skandinavijos valstybių Krašto apsaugos sistemomis, kurios naudojasi šauktiniais. kaip šie elgiasi ir kaip šie išvengia panašių į „dedovščiną“ reiškinių. Jei pilietis pašauktas atlieka tarnybą savo valstybei tampa smurto ar patyčių auka, pati tarnybos samprata yra diskredituojama. Šiuo aspektu tikrai įdomūs bus tolesni Krašto Apsaugos Ministerijos veiksmai ir komentarai, kaip jie ruošiasi šiai galimai iškilsiančiai problemai

Svarbu yra ir tai, kas bus šaukiama. Kadangi visuomenės normos keičiasi, viešai ir garsiai reikia pradėti diskutuoti apie šauktinių sistemos išplėtimą ir moterims vien dėl to, kad, jei tai apibrėžiama kaip piliečio pareiga valstybei, tai piliečio lytis (ar visi kiti įmanomi identiteto bruožai) neturėtų niekam rūpėti. Jeigu šauktinių tarnyba yra įsivaizduojama kaip kažkokia disciplinavimo ir indoktrinavimo priemonė („vyriškumo mokykla“ ir kitos panašios socialiniuose tinkluose pasklidusios nesąmonės), tai tokios šauktinių kariuomenės nereikia.

Vienas pagrindinių argumentų naudojamų prieš šauktinių kariuomenę yra tas, kad šiuolaikinis karas reikalauja labai daug profesionalių įgūdžių, sudėtingų karinių sistemų valdymo, kas veikiausiai kertasi su tuo, kad šaukiamųjų intelektualiniai ir kitokie pajėgumai yra labai nevienodi. Todėl bankų apžvalgininkų į viešumą paleistos idėjos apie tai, kad reikia tuos niekur nedirbančius ir nesimokančius jaunuolius imti į tarnybą vietoje „loterijos“ sistemos, yra klaidingas įsivaizdavimas, kad „tie, kurie nedirba, yra tinkami kariuomenei“ tuo pat metu argumentuojant į asmenų socialinę klasę, kai „darbo vietas kuriantys“ ir „dirbantys“, jo nuomone, turėtų nebūti šaukiami į šauktinių tarnybą kariuomenėje. Kariuomenei riekia protingų ir intelektualių žmonių, ir jei tie „darbo vietas kuriantys“ ir „dirbantys“ nesumoka tiek mokesčių ir vykdo lobizmą prieš bet kokius mokesčius, kurie galėtų apmokėti visiškai profesionalią kariuomenę, tai, matyt, šiuo, alternatyviu būdu galės prisidėti.

Taip pat verta klausti, ir kiek šauktinių tarnyba kainuos papildomai, nes pagrindinis klausimas yra pinigai – profesinės tarnybos kario, kaip bet ir beveik bet kurio viešojo sektoriaus darbuotojo situacija, yra identiška – atlyginimai yra nekonkurencingi, ir negalima teigti, kad nėra norinčių būti profesinės tarnybos kariais, tiesiog už tokį atlygį dažnai nėra įmanoma išgyventi.

Taigi buvo pripažinta, kad vyksta karas, ir tai nėra blogai. Reikia suprasti, kad taip yra žaidžiamas žaidimas, kuriuo keliama galima agresijos prieš Baltijos šalis kaina Rusijai.

Geriausia, kas gali įvykti, yra įsižiebianti diskusija apie šauktinių tarnybos formą, turinį bei šaukiamuosius. Blogiausia kas gali įvykti, tai, kad dosniai „klikus“ apie agresija prieš Ukrainą renkanti internetinė medija, pardavinėjanti mums visiems baimę, gali šį veiksmą išpūsti virš visų įmanomų proporcijų, ir tada jau iš tiesų gali prasidėti panika, ypač tarp galimų šaukiamųjų.

Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: