Premjerė Ingrida Šimonytė nekeičia savo pozicijos ir mano, kad, visų pirma, turi būti sprendžiama dėl pirmalaikių Seimo rinkimų, o, jei tam nebus pritarta, dėl Vyriausybės atsistatydinimo. Ji teigė nesutiksianti eiti į šios kadencijos Seimą tikrintis pasitikėjimo.
„Aš tikrai neisiu į šitą Seimą tikrintis pasitikėjimo, nes tai yra absurdiška tikrintis pasitikėjimą Seime, kai problema yra aiškiai Seimo, nors ne vienas Seimo narys ir ne vienas politikas bando savivaldoje kažkada įvykusius dalykus paversti Vyriausybės problema, tarsi čia yra Vyriausybės problema“, – antradienį žurnalistams Seime sakė ministrė pirmininkė, paklausta, kaip vertina opozicijos pasiūlymą pirmiau pasitikrinti pasitikėjimą parlamente, o vėliau galvoti apie pirmalaikius rinkimus.
„Šitame Seime penkiasdešimti keli žmonės, kurie yra buvę tarybos nariai, yra daugiau negu 100 Seimo narių, kurie naudoja parlamentines lėšas ir kurių naudojimas dar nėra turbūt iki galo ištirtas ir įvertintas, ir tikrai man nėra kodėl ateiti į Seimą ir atsiklausti, ar Seimas manimi pasitiki“, – pridūrė premjerė.
I. Šimonytė tikino nekeičianti savo pozicijos – pirmiau reikia skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, o, jei tam nebūtų pritarta, inicijuoti Vyriausybės atsistatydinimą.
„Jeigu Seimas nepaskelbs priešlaikinių rinkimų, tokiu atveju Vyriausybė atidirbtų iki priešlaikinių rinkimų ir atitinkamai iki naujos Vyriausybės suformavimo, tai aš pateiksiu savo atsistatydinimo prašymą ir bus taip, kaip opozicija nori, ir galės toliau sėdėti Seime, naudoti kanceliarinėmis (išlaidomis – ELTA) ir kitus moralizuoti“, – tikino premjerė.
ELTA primena, kad visuomenininko Andriaus Tapino savivaldos tarybų lėšų įsisavinimo tyrimas sukėlė politinę krizę.
Suabejojus, ar ministrai Jurgita Šiugždinienė, Gintarė Skaistė bei Simonas Kairys skaidriai naudojosi kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių partijos prezidiumas priėmė sprendimą siūlyti Seimui surengti pirmalaikius rinkimus. Jeigu parlamentas apsispręs kitaip, tuomet, pasak TS-LKD, būtų svarstoma dėl Vyriausybės atsistatydinimo.
Tokia iniciatyva sutinkama nevienareikšmiškai – valdantieji liberalai sako, kad Seimas turėtų apsispręsti dėl siūlymo tik po NATO viršūnių susitikimo. Tuo metu Laisvės partija nurodo esanti atvira iniciatyvai.
Opozicija tvirtina, kad Vyriausybė, siūlydama perkrauti visą valdžios sistemą, kratosi politinės atsakomybės dėl į skandalą įsivėlusių ministrų. Todėl Seimo mažumos atstovai ragina Ministrų kabinetą trauktis.
Konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis pirmadienį Seimo frakcijų vadovams išsiuntė kvietimą susitikti dėl siūlymo rengti pirmalaikius parlamento rinkimus dar šį rugsėjį.
Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje, todėl politikė pateikė atsistatydinimo pareiškimą, kurį pirmadienį premjerė Ingrida Šimonytė perdavė prezidentui.
Laikinosios sostinės taryboje dirbusi G. Skaistė bei S. Kairys taip pat nurodė, kad neturi kaip pagrįsti, kur naudojo tarybos nario veiklai skirtas lėšas. Finansų ministrė nurodė, kad susiklosčius tokiai situacijai ji Kauno savivaldybei perves beveik 14 tūkst. eurų.
A. Tapinui tęsiant tyrimą, Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) pradėjo ikiteisminius tyrimus Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių bei Šaulių savivaldybėse.
Savo ruožtu tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.
Gytis Pankūnas (ELTA)
