“Verslo žinios” šiandien rašo: “Amerikietis prognozuoja brangesnę Visagino AE”. Vertinant aukšto Amerikos pareigūno “American Electric Power” valdybos pirmininko ir buvusio prezidento pono Michaelo Morriso skaičiavimus, branduolinių reaktorių statybos kainą reiktų remti santykiu 7000 dolerių už kiekvieną jėgainės instaliuotą galios kilovatą. Jis sako, jog tai mūsų jėgainę nuo 17 mlrd. Lt brangintų maždaug iki 24 mlrd. Lt. Premjere, kaip Jūs reaguojate į tokias eksperto prognozes?
Tikrai nesiimu vertinti eksperto prognozių. Kiek suprantu, jo pranešimas buvo skaitomas kažkur Maltoje. Būtų gerai, kad ekspertų vertinimai būtų komentuojami pačių ekspertų. Noriu pasakyti, kad VAE projektas yra plėtojamas remiantis geriausiais pasaulio ekspertais “Rothschild International” kompanija, taip pat yra pasamdyta viena iš stambiausių amerikiečių kompanijų, kuri padeda derybose su “Hitachi”. “Hitachi” taip pat pateikė labai konkrečius skaičius. Galėčiau tiktai pasiūlyti prisiminti mūsų racionaliųjų kaimynų suomių pavyzdį, kurie šiuo metu turi 4 reaktorius, stato 5-tą. Prancūzų reaktorius šiek tiek vėluoja, dėl to ginčijasi ir diskutuoja, bet tuo pat metu yra priėmę sprendimą dėl dar 2-jų reaktorių statybų, kurios pradės apie 2015 m. 2020 m. apie 60 proc. elektros energijos Suomijoje bus gaminama naudojant branduolines jėgaines. Taigi diskutuoti apie tai, ar branduolines jėgaines apsimoka statyti, ar neapsimoka būtų galima remiantis ir suomių pavyzdžiu.
Socialdemokratų pirmininkas Algirdas Butkevičius vakar pareiškė, kad įgyvendinti tris didelius projektus Lietuvai yra utopija. Socialdemokratai “už” atominės projektą, bet “prieš” jungtis ir terminalą. Premjere, kodėl taip skiriasi Jūsų ir Jūsų politinių konkurentų matymas? Ar čia rinkimai? Ar čia informacijos trūkumas? Ar kažkas kito?
Sunku pasakyti. Galima atkreipti dėmesį ir į Valstybės saugumo departamento neseniai paskelbtą metinės veiklos apžvalgą, kurioje jie pastebi, kad bandymų sutrukdyti stambių energetikos projektų įgyvendinimą yra pakankamai daug, tame tarpe ir iš trečiųjų šalių, iš mūsų kaimynų. Matom pastangas teikti klaidingą informaciją, įvairiai nuteikinėti žmones. Gal tai paveikia ir politikus. Noriu pastebėti, kad visi trys projektai buvo numatyti ir socialdemokratų valdymo metu patvirtintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje. Nežinau, kodėl tuo metu jiems atrodė, kad galima įgyvendinti visus tris, ir jie tą planavo. Pradedant Algirdu Brazausku, ir Gedimino Kirkilo Vyriausybė planavo ir darė. Mes nematome susikirtimų tarp tų projektų. Noriu priminti, kad projektai yra plėtojami ir vystomi, visų pirma, pačių kompanijų pajėgomis ir biudžetinių lėšų tam nereikia, išskyrus Visagino AE, galbūt reikalingas valstybės garantijas. Bet jų reikės tik po 2015 metų. Valstybės garantijos nėra skolos didinimas. Trečia, reikia pastebėti, kad tie projektai siekia susijusių, bet skirtingų tikslų. Negalima galvoti, kad apsirūpinus dujomis per SGD terminalą, mes išspręsime problemas su apsirūpinimo elektra trūkumu, kuris 2020 m. Baltijos valstybėse sieks apie 10 TWh. Šiai spragai užpildyti labiausiai ir tinka naujoji Visagino AE. Imkime pavyzdį iš mūsų Šiaurės kaimynų – suomių, švedų, kurie ir toliau naudoja branduolines jėgaines ir toliau, kaip ir suomiai, jas plėtoja.
Situacija dėl IAE uždarymo. Buvo pranešimų, kad statybų bendrovė dėl nesumokėtų pinigų stabdo darbus. Premjere, kaip pavyksta suvaldyti situaciją? Ką Jūs darysite? Iš viešų pranešimų atrodo, kad situacija klimpsta.
Mes nesame patenkinti tuo, kaip yra vykdomi darbai. Su “Nukem” kompanija, kaip žinia, vyksta daug ginčų, daug diskusijų. Turiu priminti, kad sutartys, kurios su “Nukem” kompanija buvo pasirašytos dar 2005 metais, tikrai nėra labai tinkamos. Mes vis tiek tikimės, kad su Europos Komisijos pagalba mums pavyks du projektus, už kuriuos yra atsakinga “Nukem” kompanija, saugiai realizuoti, kad ir vėluojant, bet realizuoti. Aš tikiuosi, kad kiti darbai ardant IAE bus organizuojami kitokiais būdais. Bus atsižvelgiama ir į tą patirtį, kurią sukaupėme dirbdami su “Nukem” kompanija. Neturime kito kelio, kaip tik tęsti tuos darbus, kurie yra pradėti su “Nukem” kompanija. Tačiau toliau turime labai atidžiai žiūrėti, kad tokių klaidų būtų išvengta.
Neketinate nutraukti sutarčių su “Nukem”?
Mes čia nesame vieni. IAE uždarymo projektai yra ES projektai, įgyvendinami remiantis Lietuvos stojimo į ES sutartimi. Jeigu mes vieni būtume atsakingi už tų projektų įgyvendinimą, tai galbūt ir elgtumės kitaip, bet šiuo atveju turime atsižvelgti į Europos Komisijos nuomones, Europos Komisijos ekspertų pasiūlymus. Tikimės, kad nepaisant mūsų netenkinančio atsilikimo ir visų problemų su darbų įgyvendinimu, pagrindiniai objektai bus kaip galima greičiau užbaigti. Iš visų klaidų turime padaryti tinkamas išvadas.
Premjere, su Baltarusija dirbantys verslininkai neslepia nerimo dėl situacijos Baltarusijoje. Sako, kad ši šalis krovinių srautus, kurie eina per Klaipėdą, gali nukreipti per Rusijos uostus. Kai kurios verslo grupės atsisako investicijų Baltarusijoje. Ar tas verslo nerimas yra pagrįstas?
Neturiu kokios nors papildomos informacijos, išskyrus tą, kuri yra spausdinama žiniasklaidoje. Tik norėčiau pastebėti, kad mūsų uostai, mūsų krovos kompanijos turi atidžiai sekti vykstančius procesus, konkurenciją tarp Baltijos ir kitų uostų bei būti pasirengę toje konkurencijoje efektyviai dalyvauti bei būti pasirengę pačioms įvairiausioms permainoms.
Jeigu Jūs būtumėte verslininkas, investuotumėte Baltarusijoje šiandien?
Iš tiesų aš labai atidžiai nagrinėčiau bendrą situaciją, tiek ekonominę, tiek finansinę, tiek ir politinę. Tikrai neturiu tokios verslo patirties, kad galėčiau ką nors patarti. Be abejo, investuojant į tokią ekonomiką, į tokią šalį reikia įvertinti visas rizikas. Iš tikrųjų čia jau pačiam verslui tenka atidžiai nagrinėti tas rizikas.
Jūsų partijos, Jūsų frakcijos kolegė Aurelija Stancikienė traukiasi iš Jūsų politinės grupės, frakcijos ir partijos. Ji sako, kad tai daro dėl nemoralių ir neteisėtų Vyriausybės veiksmų įteisinant nelegalias statybas Preiloje. Kaip Jūs vertinate šią kritiką ir patį A. Stancikienės pasitraukimą?
Na, ši kritika yra neteisinga, turiu pasakyti, kad mes nieko neįteisinam. Vakar, po ilgų diskusijų tvirtinom Neringos tvarkymo planą, kurį parengė žymiausi Lietuvos gamtosaugos specialistai. Darbo grupėje dirbo ir saugomų teritorijų tarnyba, ir jos vadovė R. Baškytė, ir tokie žinomi gamtosaugininkai kaip R. Pakalnis. Po ilgų diskusijų parengtas tikrai labai svarbus dokumentas, kuriame numatyta, kad kai kuriais atvejais dėl pastatų, dėl kurių teismai buvo pareiškę savo nuostatą, jog jie pastatyti nesilaikant teisės aktų, yra pasiūlyti detaliojo plano sprendimai, atsižvelgiant į Neringos miesto ir visos saugojamos teritorijos tolesnio plėtojimo perspektyvas, galima teismuose pasiekti susitarimą su investuotojais. Ir teismas tokį sprendimą galės priimti. Taip pat iš ankstesnės patirties žinau, kad artėjant rinkimams kažkam iš frakcijos narių nepasiseka įtikinti savo skyriaus narių, kad jie paremtų jų kandidatūrą ateinančiuose Seimo rinkimuose. Tad kartais būna, kad Seimo ir partijos nariai daro tokius dramatiškus pareiškimus išstodami iš partijos.
A. Stancikienė neslepia, kad įtampą padidino ir skirtingi Garliavos įvykių vertinimai. Premjere, sudaryta visuomeninė komisija ir Seime aiškinsis Garliavos įvykius teisiniu aspektu. Kaip Jūs vertinate tokią komisiją, jos sudarymą ir jos būsimą darbą?
Tiesą sakant, nežinau, ką čia vertinti. Visuomenė turi visas laisves ir teises rinktis, svarstyti ir vertinti. Čia nėra ką Vyriausybei ar Premjerui svarstyti. Tik manau, kad tokiose istorijose yra labai svarbu išsaugoti kiek galima daugiau racionalaus požiūrio, rūpinantis vaiku, rūpinantis neatimama vaiko teise gyventi su motina. Būtų gerai, kad artėjant rinkimams ar svarstant esminius strateginius energetikos projektus, sukeliančius pačių įvairiausių interesų grupių norus didinti sumaištį, nebūtų naudojama ta skausminga vaiko istorija, kad tie, kuriems tūpi vaiko reikalai, apsaugotų vaiką nuo dažnai labai neatsakingo naudojimo savo politiniams tikslams.
Premjere, Jūs kalbėjote apie sumaištį, bet yra tokia nuomonė, kad kaip tik tos emocijos išskaido visuomenės dėmesį ir nukreipia jį nuo svarbių energetinių projektų. Kaip Jūs tą nuomonę vertintumėte, ar jai pritartumėte, ar kaip tik manote, kad tai didina sumaištį ir blogina šių klausimų svarstymus.
Aš manau, kad visuomenės dėmesio svarbiausiems strateginiams energetiniams projektams reikia kiek galima daugiau. Kaip jau minėjau, mes labai atidžiai išstudijavome VSD veiklos ataskaitą, kurioje labai aiškiai ir nedviprasmiškai yra pastebima, ko gero pirmą kartą per du Lietuvos istorijos dešimtmečius, kiek daug yra dedama pastangų, kad šių strateginių energetikos projektų įgyvendinimas būtų stabdomas ir tam yra naudojami trečiųjų šalių pinigai, įvairūs bandymai manipuliuoti informacija ir įvairūs bandymai įtakoti įvairias visuomenines ar politines organizacijas. Šias aplinkybes ir šį faktą visi turi gerai matyti, o mūsų pastangos įgyvendinti strateginius projektus, kuriais siekiama Lietuvos energetinės nepriklausomybės, tikrai sukelia pakankamai dideles pastangas tokių projektų pasipriešinimui.
Taip, bet tiek Jūs, tiek VSD kalbat tokiomis apibendrintomis intonacijomis. Premjere, ar nereikėtų tokių dalykų kažkaip sukonkretinti?
Tai turėtų daryti tos tarnybos, kurios yra už tai atsakingos, kurios mato situaciją ir kurios apie tai informuoja visuomenę bei politines partijas. Jos tą informaciją ir galėtų sukonkretinti. Lygiai taip pat ir atsakingos politinės partijos turėtų tokią VSD informaciją įvertinti labai atsakingai.
Premjere, šiandien svarbus Prezidentės metinis pranešimas. Tai vienas svarbesnių metinių politinių įvykių. Ko Jūs iš jo tikitės? Kokio Vyriausybės darbo įvertinimo?
Prezidentės metinis pranešimas yra labai svarbus įvykis. Kaip ir kiekvienais metais tikiuosi, kad Prezidentė racionaliai apžvelgs visą padėtį – ir Prezidentės darbus, ir svarbiausius iššūkius Lietuvai. Esame praėję nelengvą etapą per paskutinius 3,5 metų. Labai panašiai matome tuos iššūkius, kurie tiek Lietuvos, tiek ir visos Europos laukia.
Sakot, panašiai matot, bet Prezidentė šią savaitę gan kritiškai atsiliepė apie du Vyriausybės darbo aspektus. Vienas yra dialogas su visuomene, kitas – administravimas ir sprendimų įgyvendinimas. Premjere, ką Jūs manot – ar jie pamatuoti, teisingi, ar ta kritika per stipri?
Nesiimu vertinti ir laukiam Prezidentės pranešimo, bet visada priimam kritiką labai atsakingai ir racionaliai. Visada yra galimybių žiūrėti, ką būtų galima daryti geriau ir efektyviau su įvairių strategijų ir ilgalaikių projektų įgyvendinimu. Tų projektų įgyvendinimas priklauso ne tik nuo Vyriausybės, bet priklauso ir nuo svarbiausių valstybės konstitucinių institucijų bendradarbiavimo, t.y. Vyriausybės, Seimo, Prezidento institucijų bendrų darbų. Vyriausybės strateginis energetikos projektų matymas priklauso ir nuo to, kiek Seime rasime tam pritarimo. Valdanti koalicija, kuri yra sudariusi Vyriausybę, Seime faktiškai neturi daugumos. Daugelis dalykų, kur mes irgi norėtumėm ir greitesnio, ir spartesnio įgyvendinimo, priklauso nuo aplinkybės, kad Vyriausybė realiai daugumos Seime neturi. Todėl tokie svarbūs strateginiai dalykai – energetikos pertvarka, pensijų sistemos reformos, teritorijų planavimo pertvarka – labai dažnai paklysta Seimo kabinetų diskusijose ir mes (Vyriausybė) nesame tuo labai patenkinti.
Ačiū už pokalbį.
Ministro Pirmininko interviu “Žinių radijo” laidai “Pozicija”.
