Seime pritarta Darbo kodekso pakeitimams, mažinantiems administracinę naštą. Skaičiuojama, kad tokie pakeitimai kaip popierinių darbo žurnalų, nustatytos formos darbo pažymėjimų ar popierinių darbo laiko grafikų atsisakymas leis administracinę darbo santykių naštą šalies verslui sumažinti administracinę naštą iki 80 proc.
Administracinę naštą verslui mažinantys darbo kodekso pakeitimai numato, kad pavyzdinė darbo sutarties forma bus ne privaloma, o rekomendacinio pobūdžio, nurodant aspektus, kurie turi būti privalomai nustatomi darbo sutartimi.
Pakeitimai numato, kad atsiskaitymo lapelius darbdavys galės išduoti ne tik raštu, bet ir elektroniniu forma. Taip pat turint omenyje, kad informaciją apie tai, ar darbuotojas dirba legaliai, tikrintojai gali gauti iš SODROS duomenų bazių, atsisakoma ir nustatytos formos darbo pažymėjimų – darbdaviai galės savarankiškai apsispręsti dėl jų formos ir poreikio.
Pakeitimai taip pat leis darbdaviui pasirinkti, kokia forma informuoti darbuotojus apie darbo laiką. Nuo šiol Lietuvoje, kaip ir daugelyje Vakarų Europos valstybių bei Estijoje, darbo grafikus bus leidžiama skelbti ir elektroniniu būdu, darbdaviai galės elektroniniu būdu ir laisvesne forma pildyti darbo apskaitos žiniaraščius.
Asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės teigimu, pertekliniai įpareigojimai kasmet reikalauja ypač daug žmogiškųjų bei finansinių išteklių: „Investuotojų forumas, drauge su kitomis didžiausiomis šalies darbdavių organizacijomis, dar kovo mėnesį išreiškė tvirtą paramą šiems pakeitimams – jie palengvins administracinę naštą verslui bei reikšmingai prisidės prie visos verslo aplinkos gerinimo taip padėdami ir vietos verslininkams, ir investuotojams.“
„Swedbank“ Personalo departamento direktorės Mildos Autukaitės nuomone, šie pakeitimai leis darbdaviams optimizuoti personalo administravimo procesus, įgalins darbdavius bei darbuotojus susitarti dėl patogiausių bei optimaliausių informacijos pateikimo būdų: “Reikia pripažinti, kad kintančioje darbo rinkoje bei dinamiškoje verslo aplinkoje būtina diskusija apie Darbo kodekso, darbo santykių reglamentavimo pataisas. Tai itin svarbu darbdaviams, siekiantiems didinti savo patrauklumą, siekiantiems mažinti biurokratiją ir efektyvinantiems procesus. Džiaugiamės šiais pakeitimais ir tikimės, kad palaipsniui sugebėsime kurti dar patrauklesnę įstatyminę aplinką tiek darbdaviams, tiek darbuotojams Lietuvoje”.
VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Arvydas Arnašius tikina, pagrindinė investuotojų kritika Lietuvai susijusi būtent su Darbo kodeksu: „Neseniai pristatyti „Investuotojų forumo“ atliktos investuotojų apklausos rezultatai parodė, kad situacija ir perspektyvos Lietuvoje vertinamos itin optimistiškai, tačiau administracine našta perkrauti ir vieni griežčiausių Europoje darbo santykių įvardinti kaip viena iš pagrindinių tobulintinų sričių. Šiandien priimtos pataisos – svarus žingsnis didinant Lietuvos konkurencingumą. Tačiau svarbu suprasti, kad norint, jog Darbo kodeksas visiškai atitiktų šiandienos darbuotojų ir verslo poreikius, jį būtina ir toliau tobulinti“, ̶ teigia A. Arnašius.
Tokios permainos planuojamos ateityje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija subūrė Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto bei Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkus projektui, kurio tikslas – naujo šalies socialinio modelio sukūrimas. Viena iš šio modelio sudedamųjų dalių bus ir geriausius darbuotojų bei darbdavių interesus atitinkančių pakeitimų modernizuojant darbo santykius siūlymas.
