Pirmąjį rugpjūčio šeštadienį Dubysos slėnyje, Ariogaloje, į 20-ąjį sąskrydį „Su Lietuva širdyje“ suvažiavo politiniai kaliniai, tremtiniai, laisvės kovų dalyviai. Šiųmetėje šventėje dalyvavo ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos partizanų organizacijų vadai, „Misija Sibiras” ekspedicijų dalyviai, Lietuvos kariuomenė, Krašto apsaugos savanorių pajėgų atstovai, šaulių, skautų, kudirkaičių ir kitų patriotinių visuomeninių organizacijų nariai. Nuolatiniai šio gražaus tradicinio renginio dalyviai pastebi, kad jei į pirmąjį sąskrydį Ariogaloje buvo susirinkę apie 20 tūkst. žmonių, dabar kasmet vis mažiau atvyksta kankinimus ir tremtį išgyvenusių žmonių, tačiau šią susibūrimo vietą aplanko kiti jų šeimos nariai, vaikai ir vaikaičiai.
„Kai čia važiuoju tikiuosi susitikti arba sužinoti, kur likimas nubloškė pažįstamus, su kuriais teko dalinti tremtinio dalia. Kartais pagalvoju, ar dar sutiksiu gyvus tuos, su kuriais bendravau prieš metus. Būna, kad šių sąskrydžių metu įvyksta stebuklingi dalykai ir netikėtai susitinki žmogų, kurio ilgai ieškojai, bet niekaip negalėjai rasti“, – dalijosi įspūdžiais Irenejus Šmidtas, tremtinys, Kauno rajono savivaldybės tarybos narys.
Tremtis, lageriai ir sovietinė ideologija prieš septynis dešimtmečius ne tik išskyrė, bet ir supriešino šeimas. Garliaviškis Steponas Taškus, prieškariu buvęs šaulys, o karo metais buvęs Plechavičiaus armijos savanoriu, prarado visą šeimą. „Neatlaikiusi kankinimų, nuo širdies ligos mirė mano žmona, mane, kaip plechavičiuką, ištrėmė į Sibirą, kur devynerius metus dirbau anglies kasykloje. Sūnus ir dukra tada buvo vos ketverių ar penkerių. Jie liko gyventi Lietuvoje su močiute. Tačiau, kai grįžau iš tremties jie nenorėjo su manimi bendrauti, nes sovietinė ideologija juos išmokė, kad esu nusikaltėlis ir žmogžudys. Tik prasidėjus Atgimimui, kai visai kitaip buvo pažvelgta į tremtinius, politinius kalinius ir partizanus, susiradome vienas kitą, pradėjome artimiau bendrauti“, – skaudžią patirtį prisiminė S. Taškus.
Devintą dešimtį rugsėjį minėsiantis tremtinys dar prisiminė, kad ne mažiau sunku buvo ir iš tremties grįžus Lietuvon. Žmonėms buvo sunku rasti darbą ir prisiregistruoti. Jie jautėsi tarsi užburtame rate: jei nesi registruotas gyvenamojoje vietoje, tai niekas nepriima į darbą, ir atvirkščiai – jei neturi darbo, tai negali registruos. Tad neatsitiktinai pakaunėje esanti Garliava ilgainiui tapo tremtinių ir politinių kalinių centru.
Ne visi sąskrydžio yra patys patyrę tremtį, kankinimus ar gimę Sibiro žemėje, tačiau į Dubysos slėnį aplanko kasmet. Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos istorijos mokytojas Ričardas Gudaitis, į Ariogalą atvykstantis nuo pirmojo sąskrydžio, prisipažįsta, kad bendraudamas su šiais žmonėmis, jaučia, jog dar yra į ką atsiremti. „Man tai tarsi ozonas, tarp jų jaučiuosi savas. Jie nesiskundžia ir neverkšlena, jie labai aktyvūs žmonės. Tremtyje jiems buvo svarbiausia užauginti vaikus ir parvežti juos į Lietuvą. Vėliau, įsisiūbuojant Atgimimui, jie tapo visuomenės judėjimo varikliu. 1989 metais Garliavoje įvyko pirmasis Lietuvos partizanų suvažiavimas. Tais pačiais metais viena miestelio gatvė buvo pavadinta Juozo Lukšos vardu. O juk tuo metu Lietuva dar buvo Sovietų sąjungos sudėtyje!, – pasakojo istorijos mokytojas. – Prieš dvidešimt metų per pirmąjį sąskrydį buvo daug euforijos, žmonės nekantriai ieškojo vienas kito, glėbesčiavosi su ašaromis akyse, keitėsi informacija. Dabar jų yra mažiau, tačiau išliko tas pats tikrasis lietuviškumas, gyvas patriotiškumas. Savo mokiniams rengiu specialias pamokas, į kurias kviečiu tremtinius, kurie pasakodami savo gyvenimo istoriją, atskleidžia sudėtingą istorinį laikotarpį.“
Kauno rajono savivaldybė nuolat remia šiuos sąskrydžius. „Nors ir išgyvename sunkų periodą, kaip ir ankstesniais metais, taip ir šiemet pasirūpinome, kad Kauno rajono politiniai kaliniai ir tremtiniai galėtų nemokamai atvažiuoti į pamėgtą renginį autobusu“, – sakė Kauno rajono savivaldybės mero pirmoji pavaduotoja, pavaduojanti merą, Nijolė Kliučienė. Šiais metais į sąskrydį atvažiavo Garliavos, Domeikavos, Vilkijos tremtiniai. Su jais susitikti ir pabendrauti atvyko ir Kauno rajono savivaldybės tarybos nariai Gvidas Rutkauskas, Česlovas Paulauskas, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Regina Lukoševičienė.
Kauno rajono savivaldybės informacija
