Įpusėjus paskutinei šių metų Europos Parlamento plenarinei sesijai Strasbūre, Europos Parlamento nariai ne tik įvertino Kankūne vykusios klimato kaitos konferencijos rezultatus, bet ir turės apsispręsti dėl efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano peržiūros.
Pasak Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės, šių dviejų klausimų aptarimas vienu metu – gana simboliškas, nes nežiūrint į tai, jog Europos Sąjunga Kankūno konferenciją gali vertinti kaip pasisekimą lyginant su Kopenhaga, visgi tampa aišku, kad per artimiausius metus realių sprendimų ir veiksmų, kaip siekti ES deklaruojamų tikslų klimato atšilimo mažinimo srityje, pirmiausia turėsime ieškoti “savo kieme”.
“Nors didžioji dalis nuostatų, kurioms pritarta Kankūno konferencijoje aptariamos seniai ir dažnai, šio susitikimo rezultatų nereikšmingais pavadinti išties negalėtume – sutarta ir dėl valstybių įsipareigojimo siekti, kad klimato atšilimas neviršytų 2 laispnių palyginus su ikindustriniu laikotarpiu, sprendimų pakete vietą rado ir pasiryžimas stabdyti miškų nykimą, ir susitarimas kurti fondą, finansuosiantį besivystančių valstybių kovą su klimato atšilimo padariniais. Aišku ir tai, kad didžiosios valstybės iki 2012 m. į fondą pasižadėjo pervesti 30 milijardų JAV dolerių. Tačiau subalansuota strategija, dėl kurios susitartų visos šalys, rezultato nepavadinsi. Galima guostis, kad tam liko “atsarginiai” metai iki kito JT klimato kaitos susitikimo, kai Kioto susitarimo laikas jau bus bebaigiąs galioti”, – svarsto Europos Parlamento narė R.Morkūnaitė.
Anot europarlamentarės, galima pasidžiaugti ir tuo, kad Europos Sąjunga šįsyk kalbėjo vienu balsu. Radvilės Morkūnaitės teigimu, žvelgiant iš ES pozicijų, atrodo, kad nors ir labai braškėdamas, vežimas juda, o Europos Sąjunga imasi lyderio vaidmens.
“Tačiau tam, kad išliktume ne tik kalbančiais, bet ir veikiančiais lyderiais, ES turime veikti nedelsdami, kol pavyks susitarti, kaip paspartinti tarptautinius kovos su klimato kaita veiksmus. Beveik neabejoju, kad šiandien Europos Parlamentas pritars rezoliucijai, kuria išsako ambicingą poziciją dėl būtinybės aktyviau veikti efektyvaus energijos vartojimo srityje. Tokių sprendimų naudą turėtų pajusti kiekvienas europietis, nes kalbame apie daugybę savarankiškų sričių – ir transportą, ir naujas technologijas, ir pastatų, gamybos bei perdavimo infrastruktūros efektyvumą. Antra vertus, energijos vartojimo veiksmingumas yra pigiausias būdas sumažinti anglies dvideginio ir kitų dujų emisijas”, – sako EP Aplinkos komitete dirbanti R.Morkūnaitė.
Pasak R. Morkūnaitės, tai, jog pagaliau kalbame apie energijos efektyvumą ne tik kaip apie atskirą veiklą, bet ir kaip apie principą, į kurį ES institucijos ir valstybės narės raginamos atsižvelgti visose politikos ir teisėkūros srityse – rimtas proveržis, bet kartu ir iššūkis.
Europarlamentarės teigimu, toks požiūris leidžia tikėtis realių rezultatų, nes tik patys įsisamoninę efektyvaus energijos naudojimo svarbą ir tik šitaip veikdami tiek kasdienėje veikloje, tiek vietos, nacionalinės ir ES politikos formavimo srityse, galėsime tapti geru pavyzdžiu visai pasaulio bendruomenei.
