Aš siūlau balsuoti už šį biudžetą, kurį parengė mūsų Vyriausybė ir kurio naujoji Vyriausybė nesugadino populistinių pažadų, gausiai dalintų prieš rinkimus, įgyvendinimu.
Sveikinu Vyriausybę, kad ryžosi išlaikyti 2013 metų fiskalinį deficitą ties 2,5 procentų BVP riba. Tikiuosi, kad valdančiosios koalicijos nariai Seime taip pat elgsis atsakingai ir nebalsuos už savo gausius pasiūlymus kitų metų biudžetui, kuriais išlaidos didinamos keliais šimtais milijonų litų.
Šia proga galima būtų tik pažymėti, kad toks biudžeto projektą 2013 metams galėjome pateikti tik dėka to, kad nuo pat 2008 metų, nepaisant nuožmios ir destruktyvios to meto kairiosios opozicijos, o dabar valdančiosios koalicijos kritikos, įgyvendinome efektyvią fiskalinės konsolidacijos politiką. Noriu priminti, kad nuo pat 2008 metų pabaigos iki pat 2012 metų to meto kairioji opozicija neparėmė nei vieno fiskalinės konsolidacijos sprendimo, kurį mes turėjome priimti Seime nuo 2009 metų vidurio faktiškai neturėdami parlamentinės daugumos. Lietuva būtų galėjusi pasiekti ir daugiau, jeigu ne trumparegiškas opozicijos priešgyniavimas.
Dabar tvirtindami 2013 metų biudžetą, kurį parengė mūsų Vyriausybė ir kurio naujoji Vyriausybė iš esmės nepakeitė, galėtume tikėtis, kad valdančioji dauguma pripažins, kad 4 metus priešindamiesi vykdytai fiskalinės konsolidacijos politikai, švelniai tariant – klydo. Bet kažin ar tokio sąžiningumo galima būtų tikėtis.
Galėčiau tik įsivaizduoti, kas būtų buvę ir kaip toks biudžetas būtų kritikuojamas, jeigu kairieji būtų ir šiandien opozicijoje. Bent vieną naudą iš politinių pasikeitimų galime įžvelgti – Lietuvos kairieji, valdžios atsakomybės spaudžiami yra priversti, bent dalinai užmiršti savo populistinę retoriką ir fiskalinėje politikoje elgtis atsakingai.
2013 metų biudžetas parengtas atsižvelgiant į dvi esmines nuostatas – visų pirma į tai, kad nuoseklios fiskalinės konsolidacijos ir ekonomikos skatinimo politikos dėka mums per keturis metus pavyko pasiekti, kad nuo milžiniško 10 proc. viršijančio deficito, kurį sukūrė prieš 2008 metų rinkimus neatsakingai didintos socialinės ir kitos išlaidos ir dėl 2008 metų pabaigos pasaulinės krizės pasekmių drastiškai sumažėjusios viešųjų finansų pajamos, nuo tokio milžiniško deficito, nuosekliai dirbdami pasiekėme mažesnio už Mastrichto kriterijus deficito, o dėka nuoseklios ūkio skatinimo bei verslo sąlygas lengvinančios politikos – pasiekėme vieno iš Europoje sparčiausių ekonomikos augimų, viršijančio 3 proc.
Visa tai mums leido suplanuoti 2013 metų biudžetą su deficitu siekiančiu 2,5 procentų ir pirmą kartą nuo 2008 metų tai galėjome pasiekti išlaikydami faktiškai visas išlaidas 2012 metų lygyje.
Todėl šiandien, svarstant kitų metų biudžetą, galiu valdančiajai koalicijai palinkėti tik vieno – nepagadinkite! Nepagadinkite to, ką mes turėjome skausmingai taisyti po jūsų paskutinio valdymo ir ačiū už tai, kad dar nepagadinote.
Lietuva į 2013 metus eina turėdama gerai subalansuotą makroekonominę situaciją, turėdama dideles galimybes jau 2013 metais atitikti Mastrichto kriterijus ir, mano įsitikinimu, nesant jokių priežasčių, esant tokiai situacijai, kodėl turėtume atidėlioti prisijungimą prie euro. Tačiau sveikindamas Vyriausybę, kad ši iš esmės nekeitė mūsų parengto biudžeto projekto, negaliu nepasakyti kelių kritinių pastabų. Visų pirma dėl minimalios algos radikalaus didinimo. Nors biudžetui MMA didinimas iki 1000 lt. didesnių problemų nesukelia, ypač dėka to, kad mes prieš gerą mėnesį pataisėme šių metų biudžetą ir tai sudarė galimybes šiek tiek padidinti 2013 metų išlaidas, nepažeidžiant fiskalinės drausmės įstatymo. Tačiau daugiau kaip 18 proc. vienkartinis, staigus, nesuderintas su verslo bendruomene MMA didinimas kai VDU 2013 m. augs tik keliais procentais, yra didelę riziką sukeliantis veiksnys, už kurio galimas neigiamas pasekmes, tame tarpe ir darbo vietų mažėjimą, ypač smulkiame versle, visą atsakomybę turės prisiimti Vyriausybė, šiuo klausimu vis dar neatsisakanti rinkiminio populistinio įkarščio, dėl kurio labiausiai gali nukentėti „eiliniai žmonės ir jų gerovė“.
Dar labiau neramina Premjero neatsakingai išsakyta mintis, kad 2016 metais MMA gali siekti ir 1700 litų, kas reikštų, kad MMA kiekvienais metais iki 2016 metų būtų didinama po 18 procentų.
Visiškai teisūs yra pramoninkų konfederacijos ekspertai, kurie vakar perspėjo, kad taip didinant MMA Lietuva labai sparčiai artės prie Graikijos, nes noriu priminti, kad vien tik padidinus MMA iki 1000 litų MMA ir VDU santykis, nuo dabartinio 41 procento padidės iki 47 procentų. Graikija yra vienintelė ES valstybė, kur MMA ir VDU santykis siekia 50 procentų. 2006-2008 m., valdant socialdemokratams, MMA ir VDU santykis siekė 38-39 procentų. Todėl dabartinis radikalus ir nesubalansuotas MMA didinimas verčia paklausti tik vieno klausimo – ar tikrai naujoji Vyriausybė siekia, kad Lietuva eitų Graikijos keliu.
Ir antras klausimas – gerbiamieji socialdemokratai, – kodėl jūs taip nemylite tremtinių ir politinių kalinių, kurių valstybines nukentėjusių asmenų pensijas, sumažintas krizės laikotarpiu, mes, mūsų Vyriausybė, numatėme atstatyti nuo 2013 m. sausio 1 dienos, o jūs nutarėte to nedaryti? Ar tikrai jums rūpi kiekvienas žmogus? Ar tremtiniai ir politiniai kaliniai jums tiesiog nerūpi dėl politinių priežasčių?
Nepaisant šių kritinių pastabų aš raginu balsuoti už 2013 metų biudžetą, nes tai yra mažiausiai pagadintas 2013 metų biudžetas, kurio neblogą projektą parengė mūsų Vyriausybė.
