Bendra trijų Baltijos šalių įmonė “Rail Baltica 2” bus įsteigta Rygoje, o kokia jos dalis teks Lietuvai, gali pradėti aiškėti jau spalio 21-22 dienomis, kai Rygoje vyksta vienas sunkiausių šio projekto rengimo raundų – derybos dėl bendros įmonės akcininkų sutarties.
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius sako, kad akcininkų sutartyje Lietuvai turi būti numatytas lygiavertis balsas, kaip ir kitoms “Rail Baltica” projekto partnerėms, rašo portalas eversus.lt.
“Kol vyksta derybos dėl “Rail Baltica 2″ bendros įmonės steigimo, įvardyti konkrečius skaičius dėl šios įmonės akcijų, į kurias pretenduoja Lietuva, būtų per anksti. Tikimasi, kad deryboms pasibaigus bus nustatytas proporcingas akcijų skaičius”, – eversus.lt sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Jis neslepia, kad tariantis dėl “Rail Baltica 2” akcininkų sutarties Lietuvai teks intensyviai derėtis. Tai jau vyko ir prieš pasirašant deklaraciją: tuomet lietuviams pavyko įrodyti, kad projektas Lietuvoje turi apimti ir šalies sostinę, todėl europinės vėžės atšaka sieks ir Vilnių.
Su projektu kurį laiką dirbęs advokatų profesinės bendrijos “MAQS Law Firm” vadovaujantis partneris Deividas Soloveičikas teigia, kad sutartyje lietuviams svarbu išsiderėti daugiau galimybių tose situacijose, kai sprendimai bus priimami vienbalsiai.
“Jau dabar aišku, kad teisiniu požiūriu ši akcininkų sutartis bus itin sudėtingas dokumentas, nes “Rail Baltica” nėra paprastas komercinis projektas”, – teigia Soloveičikas.
Gerai sustyguoti bendrą įmonę “Rail Baltica 2” svarbu ir todėl, kad būtent ji bus atsakinga už lėšų iš ES fondų ir kitų šaltinių gavimą. Visa projekto vertė siekia net 3,6 mlrd. eurų.
Deklaraciją dėl bendros įmonės steigimo Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos ir Suomijos transporto ministrai pasirašė rugsėjo 16 dieną. ES finansavimas projektui turėtų būti ne mažesnis nei 85 proc.
Europos Komisija, eversus.lt šaltinių teigimu, projekto dalyvėms nuolat pabrėžia, kad jeigu nebus atsižvelgiama į visas jos pastabas, dėl paramos teks konkuruoti su kitų šalių infrastruktūros projektais, pavyzdžiui, Lenkija, kuri siekia europinės paramos savo geležinkelio vėžei Varšuva – Berlynas.
Projekto “Rail Baltica 2” tikslas – nutiesti geležinkelio jungtį tarp Helsinkio, Talino, Rygos, Vilniaus ir Varšuvos, pratęsiant ją iki Berlyno. Lietuva vienintelė iš trijų Baltijos šalių jau teisia “Rail Baltica” vėžę nuo Lenkijos – Lietuvos sienos iki Kauno, kurį ji turėtų pasiekti iki 2015 metų pabaigos.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus teigia, kad pradėjus pirmuosius vėžės tiesimo darbus, Lietuvoje pagyvėjo daugelis verslo sektorių – projektą padeda įgyvendinti daug Lietuvos projektavimo, statybų, inžinerinių technologijų bendrovių.
“Nesunku numanyti, koks likimas ištiks lietuvišką verslą, kai įsteigta tarptautinė įmonė turės teisę skelbti per tris valstybes einančio geležinkelio statybos konkursus”, – svarsto V.Sutkus.
