Lapkričio 10 d. Savivaldybės diena surengta vienoje iš specifiškiausių – Domeikavos – seniūnijoje. Centras Domeikava pagal statusą yra kaimas, beje, didžiausias Lietuvoje, o realybėje – miegamasis Kauno rajonas, turintis miesto komunikacijas ir infrastruktūrą, paslaugas čia teikia miesto bendrovės: „Kauno vandenys“, „Kauno švara“ ir kt.
Būtent šioje seniūnijoje Kauno rajono savivaldybė ketino vykdyti pirmąjį Kauno rajone viešosios ir privačios partnerystės projektą – statyti Domeikavos kultūros centrą. Tai viena iš opiausių problemų. Statyti Domeikavos kultūros centrą savivaldybė planavo Valstybės investicijų programos lėšomis, tačiau gavo tiek, kad užtektų tik pamatams, todėl buvo parengtas koncesijos projektas, jį atmetė kaip ekonomiškai nepagrįstą.
Tuo tarpu Domeikavos gyventojai ne tik kad neturi kultūros centro, bet ir apskritai sutvarkytų viešųjų erdvių, kuriose galėtų rinktis ir kartu švęsti šventes.
Savivaldybės vadovų ir seniūnijos bendruomenės atstovų susitikime apžvelgti per pastaruosius metus seniūnijoje vykdyti darbai, įgyvendinami projektai, įvardintos problemos, ieškota jų sprendimo būdų, aptartos ateities perspektyvos.
Savivaldybės dienos Domeikavoje dalyviai lankėsi buvusios Eigirgalos pradinės mokyklos patalpose, tarėsi, kam ir kaip jas racionaliausiai panaudoti, Voškonių kultūros centre, apžiūrėjo sklypą, kuriame planuojama statyti Domeikavos kultūros centrą, aptarė, ką daryti, kad Plačioji gatvė taptų saugesne.
Reziumuojant susitikimą konstatuota, kad Domeikavos seniūnijoje nėra bendradarbiavimo su verslo įmonėmis, seniūnijos darbai nedera su Savivaldybės strategija, neišplėtotos bendruomenės ir jų veikla.
„Pasigendu iniciatyvos ir projektinio darbo. Jūsų projektai nukreipti ne ta linkme. Planuojant darbus, reikėtų matyti ne tik Domeikavą, bet ir Eigirgalą, Voškonius“, – sakė Kauno rajono savivaldybės metas Valerijus Makūnas.
„Nėra sisteminio požiūrio. Nereikėtų dejuoti ir skųstis, kad trūksta saugumo. Reikėtų vienyti jėgas ir parengti bendrą projektą, burtis į saugios kaimynystės grupes. Domeikavoje nėra proveržio“, – merui antrino Administracijos direktorius Ričardas Pudževelis.
Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas Marius Torrau pastebėjo, kad Domeikavos potencialas pilnai neišnaudojamas, ji tarsi atribota nuo greta šurmuliuojančio Kauno miesto gyvenimo. Savivaldybė daugiau dėmesio skirs estetiškos aplinkos formavimui, visuomenės poreikiams skirtų erdvių ir teritorijų tvarkymui ir įrengimui, išorinės reklamos formavimo ir skleidimo proceso valdymui, mažosios architektūros formų, informacinio pobūdžio elementų unifikavimui ir i šių bendrųjų stilistinių elementų taikymui visose Kauno rajono gyvenamosiose teritorijose. Tai daroma pasitelkiant KTU Statybos ir architektūros fakulteto studentus.
Domeikavos seniūnijos teritorija – 57,87 kvadratinio kilometro, čia gyvena7870 gyventojų. Gyventojų tankumas viename kvadratiniame kilometre – 136 – viršija Kauno apskrities (80,1), Kauno rajono (59,7) ir šalies vidurkį (49,7).
Bendrajame Kauno rajono savivaldybės teritorijos plane kartu su Karmėlavos, Garliavos seniūnijomis Domeikava patenka į infrastruktūros vystymo zoną.
Iš 1842 rajone veikiančių ūkio subjektų, Domeikavos seniūnijoje veikiantys ūkio subjektai sudaro 10,7 procento, didžiausia dalis jų sukoncentruota Kumpių kaime, šalia magistralės „Kaunas – Klaipėda“. Pagal veiklos sritis Domeikavos seniūnijoje esančios įmonės atitinka rajono tendenciją – dažniausiai užsiimama prekyba, paslaugų teikimu, gamyba ir statyba.
Didžiausią nekilnojamojo turto mokestį moka UAB „Also Lietuva“, UAB „Kauno kalviai“ ir UAB „Joldija“. Beje, praėjusiais metais tradicinėje „Microsoft” partnerių konferencijoje UAB „Also Lietuva“ buvo įvardinta metų distributoriumi.
Ekonomikos skyriaus vedėjas Artūras Pupalė taip pristatė 2007 – 2013 metų projektus Domeikavos seniūnijoje. Savivaldybės diena Domeikavoje sutapo su vieno iš jų užbaigimu – Neries gatvėje atidarytas Šeimos gerovės centras. Pasak A. Pupalės, Domeikavoje gana aktyvios ir bendruomenės, jos parengė kelis projektus pagal Kaimo plėtros programas.
Per pastaruosius metus Domeikavos seniūnijoje atlikta nemažai gyvenimo kokybės gerinimo, eismo saugumo užtikrinimo projektų: išasfaltuotas kelias į sodų bendriją „Smiltynė“, Rytmečio ir Vėjo gatvės, įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas prie Vandžiogalos plento, išasfaltuota dalis Ežero ir Slėnio gatvės (nuo Vėjo gatvės), parengti Pakalnės, Parko, Rožių ir Saulėtekio gatvių rekonstrukcijos techniniai projektai.
Šiais metais baigti Šaltinėlio gatvės asfaltavimo darbai, išasfaltuota dalis Slėnio gatvės (nuo Vandžiogalos plento), sutaisyta vandens pralaida Vyturių gatvėje Voškonyse, įrengta nauja pralaida kelyje sodų bendriją „Atžala“.
Pasak Kelių transporto skyriaus laikinosios vedėjos Gitos Petrauskaitės, iki 2015 metų Domeikavos seniūnijoje planuojama rekonstruoti Pakalnės, Parko, Rožių ir Saulėtekio gatves, atnaujinti Vandžiogalos plento dangą nuo Bažnyčios gatvės iki Kauno miesto ribos, įrengti šaligatvį Aušros gatvėje, pėsčiųjų ir dviračių takus šalia kelio Vilijampolė-Žeimiai-Šėta bei Bažnyčios gatvėje, baigti Slėnio gatvės asfaltavimo darbus.
Per Domeikavą važiuoja šeši miesto, priemiesčio autobusų ir maršrutinių taksi maršrutai, gyventojai gali pasiekti Kauno pilį, Kauno autobusų stotį, Sargėnus, Šilainių polikliniką, Rokus, Vandžiogalą, Labūnavą, Lapes, Lapių sodų bendrijas: „Atžala“, „Didžiosios Lapės“, „Mažosios Lapės“. Taip pat iš Domeikavos ir per Domeikavą darbo dienomis važiuoja apie 126 autobusų ir maršrutinių taksi, o šeštadieniais ir sekmadieniais apie 71.
„Šiuo metu atliekama Kauno rajono viešojo keleivinio transporto sistemos analizė ir jos tobulinimo krypčių studija. Ją atlikus, bus galima spręsti, kuriuos autobusų maršrutus Domeikavos kryptyje reikia tobulinti. Taip pat studijoje bus sprendžiamos elektroninio bilieto įdiegimo galimybės“, – sakė G. Petrauskaitė.
Vykdant seniūnijų gatvių apšvietimo rekonstrukciją Domeikavos seniūnijoje įrengti 182 gatvių šviestuvai, atliktų darbų (su projekto parengimu) vertė 638201 Lt. Gatvių apšvietimas įrengtas:
Vandžiogalos plente ir Vandžiogalos gatvėje, Varluvos kaime, Pievų g. (Voškonių k.) ir Žuvų g.
Domeikava kartu su Akademija, Garliava, Ringaudais patenka į projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Kauno r.“, kurį vykdo UAB „Kauno vandenys“. Projekto vertė 8,6 mln. Lt.; trukmė 2010-2012 m.
Aplinkos skyriaus vedėjas Egidijus Katilius informavo, kad ketinama sutvarkyti vandenvietę Voškonių gyvenvietėje: išgręžti gręžinį ir, jei reikės, įrengti vandens gerinimo stotį.
Seniūnijoje veikia Eigirgalos darželis, kurį lanko 60 vaikų ir Domeikavos lopšelis darželis (116 vaikų), kuris nepatenkina poreikio, nes yra 50 tėvelių nepatenkintų prašymų. Šiais metais atidaryta priešmokyklinio ugdymo grupė Domeikavos gimnazijos Užliedžių skyriuje.
Domeikavos gimnazijoje mokosi 688 mokiniai (iš jų 33 – Užliedžių pradinio ugdymo skyriuje. Čia, pasak Kultūros švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjos Irenos Marcinkevičienės, esama nemažai spręstinų problemų: reikalinga pailgintos dienos grupė ir geltonasis autobusas, neužtikrinamas mokinių saugumas (neaptverta gimnazijos teritorija, nėra stebėjimo kamerų).
Ne vieneri metai kalbama apie Meno mokyklos filialą Domeikavoje. Jį lankyti pageidautų apie 50 vaikų. Tačiau, pasak I. Marcinkevičienės, filialui įkurti reikalinga didelė pirminė investicija, todėl šios idėjos greičiausiai teks atsisakyti.
Gimnaziją puikiai reprezentuoja ansamblis „Serbentėlė“, čia stiprus etnokultūrinis ugdymas. Tačiau susirūpinimą kelia mažėjantis mokinių skaičius ir tai, kad nėra nė vieno mokytojo eksperto.
Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos Angelės Ščiukauskienės, specifiškiausia, priemiestinė Domeikavos seniūnija socialiniu požiūriu praktiškai niekuo nesiskiria nuo kitų seniūnijų – pastaraisiais metais ir čia daugėjo pašalpų gavėjų skaičius. Jei 2010 m. visuomenei naudingus darbus atliko 72 pašalpas gauti norintys gyventojai, tai šiemet – perpus mažiau.
Tiesa, Domeikavos seniūnas Raimondas Stankus džiaugėsi, kad šiais metais, kaip niekad turėjo gerų pagalbininkų ir nuveikė keletą darbų. Tačiau, kaip pastebėjo visi Savivaldybės dienos dalyviai, Domeikavos seniūnijos nepuošia apleisti žemės plotai ir nešienautos, šiukšlinos viešosios erdvės, kuriais sutvarkyti ir buvo galima pasitelkti prašančius paramos ir asmenis iš Darbo biržos.
