Rytų Europos regionas smarkiausiai nukentėjo nuo pasaulinės finansų krizės, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje Rytų Europos šalių ekonomikos apžvalgoje „Eastern European Outlook“. Apžvelgiamų šalių verslo ciklas 2009 m. vasarą pasiekė žemiausią tašką, tačiau atsigavimas bus lėtas ir nestokos trikdžių. Ekonomikos atsitiesimas užtruks dėl griežtos fiskalinės politikos ir vangaus kredito rinkų pagyvėjimo.
Pasak SEB grupės analitikų, visame Rytų Europos regione ateinančiais metais pamažu atsigaus eksportas, o vidaus paklausa išliks silpna. Didėjantis nedarbas ir tirpstantis darbo užmokestis blogins namų ūkių finansų padėtį, o įmonių investicijas stabdys dideli nepanaudoti gamybos pajėgumai ir apmiręs skolinimas. „Rytų Europos ekonomikos atsigavimas smarkiai priklausys nuo pasaulio ir ypač euro zonos ekonomikos pagyvėjimo“, – sako SEB grupės analitikai.
SEB grupės analitikų teigimu, Lenkija yra vienintelė Europos Sąjungos šalis, kuri į atsigavimo stadiją žengia išvengusi recesijos. Apžvalgoje prognozuojama, jog Lenkijos ekonomikos plėtra 2010-2011 m. spartės. Nors energijos ištekliai ir daugelis žaliavų pabrango, Rusijos ūkio atsitiesimas bus neįspūdingas, o Ukrainos ekonomika 2010 m. išaugs taip pat labai nežymiai. Baltijos šalių tarpe pagyvėjimo pirmiausiai laukiama Estijoje, kurios realus BVP jau kitais metais turėtų nebemažėti, o Latvija ir Lietuva ūkio augimo sulauks 2011 metais.
SEB grupės analitikai pastebi, kad pastaraisiais metais daugelį Rytų Europos šalių kamavę disbalansai – aukšta infliacija ir einamosios sąskaitos deficitas – gilaus nuosmukio sąlygomis išnyko arba smarkiai sumenko. Mažiausios infliacijos artimiausiais metais laukiama Baltijos šalyse, šiek tiek didesnės Lenkijoje ir vis dar aukštos Rusijoje bei Ukrainoje. Valstybės biudžeto deficito mažinimas Estijai, Latvijai ir Lietuvai išliks aktualus ir kitąmet, o Lenkija, Rusija bei Ukraina veikiausiai bus priverstos imtis griežtesnės fiskalinės politikos.
Baltijos valstybių ekonomikai ateinantys metai tebebus slegiantys. SEB grupės analitikų teigimu, tolesnis darbo užmokesčio ir valstybės išlaidų mažinimas bus neišvengiamas, siekiant pagerinti ūkio konkurencingumą. Latvijos ir Estijos perspektyvas temdo ir netvirta politinė ramybė – rinkos dalyviai itin atidžiai stebės Latvijos 2010 m. biudžeto svarstymą bei Estijos biudžeto deficito dydį, siekiant įvesti eurą 2011 metais.
„Kaip ir kitose Rytų Europos šalyse, Lietuvoje didžiausias realaus BVP smukimo tempas veikiausiai jau praeitis. Matome, jog pramonės produkcijos rezultatai po smarkaus kritimo taip pat pamažu stabilizuojasi. Vis dėlto esminis vidaus paklausos atsigavimo veiksnys – darbo rinkos padėtis gerėti ims ne anksčiau kaip antroje 2010 m. pusėje. Iki tol mūsų šalies ūkio atsitiesimo pradžia bus grindžiama užsienio rinkų paklausa. Pastebėtina, jog Lietuvos eksporto konkurencingumas sparčiai taisosi: pramonės produkcijos kainos smunka vienu didžiausių tempų Europos Sąjungoje, smarkiai karpomos darbo užmokesčio išlaidos. Tai teikia vilties, jog Lietuva efektyviai pasinaudos atsigausiančių eksporto rinkų galimybėmis“, – SEB banko Lietuvoje vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.
