Šiltą ketvirtadienio vakarą prie įėjimo į Kauno Ryšių istorijos muziejaus kiemelį stoviniavo pasipuošusių ir maloniai nusiteikusių žmonių būrelis. Iš visų Rotušės aikštės pusių rinkosi antrojo „Senamiesčio Žiogo“ koncerto klausytojai. Ramūs miestiečiai ir Kauno svečiai atėjo pasiklausyti Juozapo Liaugaudo, Gedimino Storpirščio ir Kosto Smorigino kūrybos bei pasigrožėti renginyje eksponuojamais Justės Šuminaitės fotografijos ir Ramintos Šiugždaitės grafikos darbais.
Visomis prasmėmis šiltas vakaras prasidėjo žaismingu renginio organizatorių pasveikinimu bei jauniausiojo atlikėjo, Juozapo Liaugaudo, pasirodymu. Jaunasis Lietuvos bardas J. Liaugaudas atliko tik keletą dainų, tačiau klausytojai (sėdintys, stovintys, gulintys ar kažkokiu paslaptingu būdu įsitaisę ant aplinkinių pastatų stogų ir balkonuose) jas sutiko labai entuziastingai: paprastas ir šiltas bendravimas su žiūrovais bei dainuojamojoje poezijoje nuskambėję bliuzo akordai neliko nepastebėti ir neįvertinti.
Pasigirdus žinomo teatro ir kino aktoriaus Gedimino Storpirščio atliekamos muzikos garsams klausytojų šypsenas veiduose pakeitė svajingi žvilgsniai į dangų. Tikrai ypatingą atmosferą sukūrė besileidžiančios saulės gaisai ant gretimų pastatų sienų, visai šalia „nardantys“ paukštukai ir sodrus G. Storpirščio balso tembras. O ką jau besakyti apie vidury dainos „Archangelai“ visai šalia pakilusius oro balionus – atrodė, tarytum visa aplinka, visas Kauno senamiestis nori, kviečia, kad kartu atitrūktumėme nuo žemės ir pakiltumėme. Įspūdinga. Be viso to, kiekvienas gavo progą prisipažinti, kad labai bijo varlės. Esu visiškai tikra, jog tai girdėjo ne tik Kauno senamiestis – apie tai, kaip bijo varlės, traukė ne tik dar ne visus dantukus turintys klausytojai, bet ir solidžiai atrodantys dėdės ir tetos.
Po Gedimino Storpirščio pasirodymo dėmesį prikaustė vienas garsiausių Lietuvos bardų – Kostas Smoriginas. Kosto Smorigino pasirodymas tiesiog užbūrė, niekas nedrįso nei šnabždesiu, nei nereikalingu judesiu trikdyti šios nuotaikos. Atrodė, jog per Kosto Smorigino pasirodymą ir uodai klausėsi naujų ir puikiai žinomų melodijų, visai užmiršę savo piktus darbus.
Stebėtina, su kokiu nusiteikimu visi šie atlikėjai žengia į sceną: kiekvienas klausytojas tampa draugu, su kuriuo stengiamasi pasidalinti mintimis ir naujomis dainomis, kurių Senamiesčio Žioge apsilankę žiūrovai išgirdo ne vieną ir ne dvi. Renginio organizatoriams padėkojus atlikėjams ir pakvietus visus į trečiąjį Senamiesčio Žiogo koncertą, kuris įvyks rugpjūčio 5 dieną, neskubėjau palikti Kauno Ryšių istorijos muziejaus kiemelio – stebėjau klausytojus, kurie su manimi praleido įsimintinas 3 valandas. Mačiau tik šypsenas ir tik svajingas akis.
Asta Kazakevičiūtė
