Nors Kaune spalvotieji konteineriai stiklui, plastikui ir popieriui, kasmet surenka vis didesnius atliekų kiekius, išrūšiuotų ir perdirbimui paruoštų šiukšlių dalis nesiekia net penktadalio visų išmestų atliekų. Tačiau, anot specialistų, vis daugiau miestelėnų pradeda suvokti, jog rūšiavimas naudingas ne tik aplinkosauginiu, bet ir finansiniu požiūriu, nes mažina sąskaitas už atliekų tvarkymą.
Savivaldybės duomenimis, iš daugiau nei 123 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų, surinktų pernai Kaune, buvo išskirta beveik 20 t stiklo, 18,5 t popieriaus ir kartono bei 4,1 t plastiko. „Šiuo metu Kaune yra 685 antrinių žaliavų surinkimo aikštelės, o liepą pastatysime dar 300 konteinerių komplektų, todėl miestelėnams rūšiavimo sąlygos ženkliai pagerės. Dabar svarbiausia, jog šis ekologinis įprotis paplistų kuo plačiau“, – sakė Radeta Savickienė, Kauno miesto savivaldybės aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.
Rūšiavimą vertina palankiau
Anot R. Savickienės, naujų konteinerių atvežimas į Kauną taps svariu argumentu, skatinant atliekų rūšiavimą. „Mieste yra nemažai seno tipo metalinių antrinių žaliavų surinkimo konteinerių, kurie yra atviri, todėl netinka rūšiavimui. Juos pakeisime naujais varpo tipo konteineriais. Be to, kai kuriuose mikrorajonuose, ypač individualių namų kvartaluose, tokių konteinerių iš viso nėra, o gyventojai jų pasigenda“, – sakė aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.
R. Savickienė pažymėjo, jog nepaisant to, jog išrūšiuotų atliekų kiekiai nedideli, gyventojai rūšiavimą vertina palankiau nei prieš kelis metus. „Kauniečiams vis labiau rūpi ekologija, be to, reikšmingas ir finansinis faktorius. Mat rūšiuojant, mažėja atliekų kiekiai bendruose konteineriuose, tuo pačiu – ir sąskaitos už šiukšlių tvarkymą. Kai kurie gyventojai iš rūšiavimo sugeba net užsidirbti. Mieste diegiamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos, todėl atsiranda punktų, kurie iš gyventojų superka išrūšiuotas atliekas“, – pasakojo ji.
Pašnekovės teigimu, norint populiarinti rūšiavimą, reikia neigti populiarius mitus, jog tai yra betikslis dalykas. „Kiekviena išrūšiuota atlieka prisideda prie aplinkos saugojimo: kuo daugiau surinksime išrūšiuotų atliekų, tuo mažiau jų išvešime į sąvartynus. Be to, rūšiavimas skatina atliekų perdirbimą, taip taupomi brangūs resursai. Apie tai, turėtų susimąstyti visi. Juolab, jog prisidėti prie gero tikslo galime kiekvienas ir be didesnių pastangų“, – sakė R. Savickienė.
Už išrūšiuotą šiukšlę dėkos konteineriai
Pakeisti nuomonę apie rūšiavimą užsimojo muzikantai, festivalių „Bliuzo naktys“ ir „Roko naktys“ rengėjai. Jie sukūrė grojančius ir už įmestą šiukšlę įvairiais garsais dėkojančius konteinerius – tai pagrindinis po Lietuvą keliaujančio ir žinias apie rūšiavimą skleidžiančio projekto „Rūšiuok linksmai“ akcentas.
Kauniečiai unikalią grojančių konteinerių platformą „Rūšiuok linksmai“ galės įvertinti balandžio 28 d. 13 val. Nepriklausomybės aikštėje. Renginyje dalyvaus ne tik muzikos festivalių rengėjai, savivaldybės atstovai, bet ir akcijos „Darom“ organizatoriai, bus demonstruojamos Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų organizuojamo dizainerių konkurso „Eko stilius 2011” laureatų kolekcijos, koncertuos projektų „Smėlio džiazas“, „Muzikinė žiemos pasaka“ dalyvė Vilmina Navickaitė.
