Šiuolaikinių šunų ir senovinių fosilijų DNR lyginimai rodo, kad mūsų dienų augintiniai yra kilę iš Europoje gyvenusių vilkų populiacijų, kurios dabar yra jau išnykusios, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje studijoje.
Daugelis ankstyviausių “geriausių žmogaus draugų” tikriausiai grauždavo kaulus, rastus medžiotojų ir rinkėjų bendruomenių paliktose atliekų krūvose, rašoma straipsnyje, kurį tarptautinė tyrėjų grupė paskelbė žurnale “Science”.
Juo drąsesni būdavo vilkai, juo sočiau galėdavo prisiėsti ir tapdavo vis labiau prisirišę prie žmonių.
Mokslininkai dabar mano, kad šunų prijaukinimas galėjo prasidėti prieš 19-32 tūkst. metų.
“Visus šiuolaikinius šunis sieja labai artimi ryšiai su senoviniais šunimis arba vilkais iš Europos”, – naujienų agentūrai AFP sakė pagrindinis šios studijos autorius Olafas Thalmannas (Olafas Talmanas) iš Turku universiteto Suomijoje.
Ši komanda išanalizavo 18 priešistorinių šuninių būrio atstovų – aštuonių šunų ir 10 vilkų – mitochondrijų DNR, atskleidžiančią tik iš motinų paveldėtus požymius. Tie duomenys buvo palyginti su 77 šiuolaikinių šunų iš viso pasaulio mitochondrijų genomais.
Senoviniai mėginiai buvo gauti iš Rusijos, Ukrainos, Vidurio Europos, Jungtinių Valstijų ir Argentinos, nurodė O.Thalmannas. Kai kurie iš jų buvo daugiau nei 30 tūkst. metų senumo.
Šiuolaikinių šunų DNR buvo renkama iš šunų ir vilkų visame pasaulyje: nuo Izraelio iki Kinijos, nuo Švedijos iki Meksikos.
“Seniausia prijaukintų šunų medžiaga gauta iš Europos”, – sakė studijos bendraautorius Robertas Wayne’as (Robertas Veinas), Kalifornijos universiteto Los Andžele ekologijos ir evoliucinės biologijos departamento profesorius.
“Tai buvo neišvengiama išvada”, – pridūrė jis.
Tačiau kiti tyrėjai sako, kad į klausimą, kas pirmieji prijaukino šunis ir kur tai įvyko, dar toli gražu neatsakyta.
Atskira tyrėjų grupė 2002 metais paskelbė straipsnį “Science”, kuriame sakoma, kad šiuolaikiniai šunys kilę iš pietų Kinijos.
“Mūsų duomenys rodo kilmę iš Kinijos, ir tebesu gana tvirtai įsitikinęs, kad vieta yra būtent ta”, – sakė Švedijos karališkojo technologijų instituto profesorius adjunktas Peteris Savolainenas (Pėteris Savolainenas).
Pasak jo, O.Thalmanno ir jo bendradarbių nagrinėtoje medžiagoje nebuvo mėginių iš svarbių pasaulio regionų – Artimųjų Rytų ir Kinijos.
“Jeigu tiriate šunų kilmę ir teturite mėginių iš Europos, be abejo, (bus padaryta) išvada, kad (jie kilę) iš Europos”, – mokslininkas sakė AFP.
Pasak P.Savolaineno, žmonių raidos teorija “Iš Afrikos” teigia, kad šiuolaikiniai žmonės atsirado Afrikoje ir iš ten paplito po kitus žemynus, tuo tarpu šunims tinka panaši teorija – “Iš pietų Kinijos”.
“Matomos kelios šakos, kurios yra unikalios tarp šunų pietų Kinijoje ir nerandamos niekur kitur”, – pažymėjo mokslininkas.
Paklaustas apie šunų kilmės iš Kinijos teorijos šalininkų išsakytą kritiką, O.Thalmannas atsakė, jog jo komanda taikė išsamesnius DNR analizės metodus ir tyrė senesnius mėginius, kurie rodo, kad Europa iš tikrųjų buvo vieta, kur viskas prasidėjo.
Tačiau šis klausimas dar nėra visiškai išspręstas, O.Thalmannas sakė AFP. Tolesni tyrimai dar gali atskleisti daugiau informacijos šia tema – galbūt radus daugiau fosilijų arba atlikus platesnius genetinės medžiagos tyrimus.
Kol kas dauguma ekspertų sutaria, kad ankstyvieji šunys tapo žmonių gyvenimo dalimi gerokai anksčiau negu pradėta vystyti žemdirbystė ir kurtis žemės ūkio bendruomenės.
Apie šunis prisijaukinusius žmones ir patį prijaukinimo procesą žinoma mažai.
Tačiau P.Savolainenas įsitikinęs, kad būtent vilkai žengė pirmąjį žingsnį, prieš tapdami žmonių draugais – bent jau iš pradžių.
“Jie prisiartindavo prie žmonių stovyklų ir mito tuo, ką rasdavo atliekų krūvose. Tie, kurie išdrįsdavo prieiti arčiau, gaudavo daugiausiai ėdesio, o tai turėjo suteikti evoliucinį pranašumą”, – tyrėjas sakė AFP.
“Taigi su kiekviena karta jie savotiškai pratindavo save prie žmonių. Tokia yra visų mėgstamiausia teorija – ir manau, kad tai miela teorija”, – pridūrė jis.
Kai kurie vilkai tapo mažiau priklausomi nuo savarankiškos medžiokles, o labiau – nuo maitinimosi žmonių maisto atliekomis, o šis pasikeitimas lėmė, kad jų snukiai sutrumpėjo. Tikėtina, kad jie sekdavo žmonių grupes, kai jos persikeldavo į kitas stovyklas.
Vėliau, prieš maždaug 10-15 tūkst. metų, prasidėjo artimesnė žmonių ir šunų draugystė.
“Kažkuriuo metu žmonės ir vilkai užmezgė tikrus ryšius, ir žmonės perėmė vadovavimą tolesniam prijaukinimo procesui”, – sakė P.Savolainenas.
Pasak O.Thalmanno, jo komandos surinkti duomenys rodo, kad šunys tikriausiai lydėjo europiečius, nukeliavusius į Naująjį pasaulį.
