Šiuo metu įvardinti tikslias Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio finansines pasekmes verslui yra gana sudėtinga, nes paslaugų užsakymai yra pasklidę ne tik po Europą, bet ir po pasaulį. Tačiau jau yra žinoma, kad tiesioginiai ir apskaičiujami kelionių organizatorių nuostoliai viršija 1 mln. 500 tūkst. Lt, o netiesioginiai – 2 mln. litų. Sumos dar tikslinamos.
„Nors, kaip matyti iš gautų statistinių duomenų, nuostoliai tikrai nemaži, vistik džiugu, kad kelionių organizatoriai ir kelionių agnentūros šiuo kritiniu metu pademonstravo profesionalumą ir tvirtumą priimant vartotojui palankius sprendimus. Tai liudija padėkos, gaunamos tiesiogiai iš turistų”, – kalbėjo Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė Danutė Mažeikaitė.
Didžiausias sąnaudas patyrė kelionių organizatoriai, kurių paslaugomis naudojosi vartotojai, poilsiui pasirinkę Egiptą, Ispaniją, Turkiją, Honkongą, Meksiką, įvairias Europos šalis. Tiesioginiai ir apskaičiuojami jų nuostoliai yra susiję su: orlaivių siuntimu paimti poilsiaujančių keleivių, kelionių organizatorių apmokėtomis papildomomis apgyvendinimo bei maitinimo paslaugomis, keleivių pervežimais iš vieno viešbučio į kitą bei oro uostus, kt. Nors informacija dar gali kisti, šiuo metu tokio pobūdžio Lietuvoje veikiančių kelionių organizatorių tiesioginiai ir apkaičiuojami nuostoliai viršija 1 500 000 Lt.
Įvertinus negautas pajamas dėl pinigų grąžinimo neišvykusiems turistams tomis dienomis, kai buvo sutrikęs oro uostų darbas, kelionių organizatoriai patyrė ir netiesioginių nuostolių. Į poilsines keliones turėjo išvykti nemažai keliautojų, tačiau šiuo metu dar nėra aiškiai žinoma, kiek iš jų norės susigrąžinti pinigus, o kiek perkels kelionę į kitą datą.
„Netiesioginius kelionių organizatorių nuostolius dėl negautų pajamų kol kas įvertinti sudėtinga, bet numatome, kad negautos pajamos viršys 2 mln. litų, o bendroje sumoje tiesioginiai ir netiesioginiai kelionių organizatorių nuostoliai gali siekti apie 3,8 mln. litų”, – komentavo D. Mažeikaitė. – Sumos dar tikslinamos, nes kelionių organizatoriai laukia tikslesnių skaičių iš savo partnerių, tačiau Valstybinis turizmo departamentas ir kitos reguliuojančios institucijos turėtų nuolat sekti atnaujinamą informaciją ir objektyviai vertinti galimas ugnikalnio pasekmes verslo subjektų veiklai, kad daugiau nesusidurtume su bankroto atvejais, o vartotojai neliktų nuskriaustųjų pusėje.”
Kalbant konkrečiai apie kelionių agentūras, šiuo metu pagrindinis jų darbas yra susisiekti su aviakompanijomis bei viešbučiais dėl pinigų grąžinimo klientams. Per tą laikotarpį, kol bus atstovaujami klientų interesai trečiųjų paslaugų teikėjų atžvilgiu, nebus sukurta pridedamoji vertė, kuri galėtų padengti išlaidas darbo užmokesčiui, biuro išlaikymui ir kt.
Lietuvos atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai per šį laikotarpį taip pat nesuteikė planuotų paslaugų dėl neatvykusių turistų. Buvo atšaukti viešbučių, maitinimo, vežėjų, gidų, pramogų organizatorių ir kiti užsakymai. Šiuo metu nėra aktyvusis turistinis sezonas, tad ir planuojančių atvykti į Lietuvą skaičius buvo mažesnis negu būna vasaros sezonu. Negautos pajamos už minimą laikotarpį siekia nuo 70 000 Lt iki 180 000 Lt atskiroms įmonėms.
Turizmo asociacijos prezidentės teigimu, šis oro transporto paralyžius privertė skubiai pagalvoti ir apie kitas susisiekimo rūšis, ir tai sveikintina, nes kurios nors vienos transporto rūšies „iškritimas” neturėtų sustabdyti bendro judėjimo. Anot jos, prie to labiausiai prisidėjo atsakingas kelionių organizatorių, kelionių agentūrų, atsakingų reguliuojančių institucijų bei kitų turizmo srities atstovų efektyvus darbas – į situaciją buvo sureaguota operatyviai ir profesionaliai.
