Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje dėl Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimo patvirtino ir tai, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl mišrių atliekų tarifo skaičiavimo pagal buto plotą yra teisėtas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatytam proporcingumo principui, nes nenumato galimybės kitiems, nei teikiantiems komercinės paskirties ir (ar) viešąsias paslaugas, atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį. Tačiau teismas neteigia, kad reikia naikinti Tarybos sprendimą.
„Kauno miesto savivaldybės taryba kovo mėnesį nusprendė, kad gyventojai, gyvenantys daugiabučiuose namuose ir nepasirinkę kitokio mokėjimo būdo už mišrių atliekų išvežimą, už mišrių atliekų išvežimą mokės priklausomai nuo gyvenamo buto ploto. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartyje išdėstyti motyvai tik patvirtina Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo teisėtumą“, – sakė Kauno miesto savivaldybės Teisės departamento direktorius Dainius Ratkelis.
Teismas pažymėjo, kad Atliekų tvarkymo įstatymas nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį.
Taip pat teismas pasisakė, kad Atliekų tvarkymo įstatyme numatytas principas „teršėjas moka“ bei sąvoka „atliekų turėtojas“ savaime nedraudžia nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet pagal būsto kvadratūrą.
Teismas pasisakė, kad teisės nuostatos nedraudžia komunalinių atliekų turėtoju pripažinti nekilnojamojo turto savininkus ar naudotojus, o principo „teršėjas moka“ įgyvendinimą sieti ne su faktiškai susidariusiu, bet dėl atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimo atitinkamu būdu galinčiu susidaryti atliekų kiekiu.
“Esminė nutarties dalis, kurioje pripažinta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimas prieštarauja proporcingumo principui, yra ta, kad uostamiesčio Tarybos sprendimas neleidžia komunalinių atliekų turėtojui pasirinkti, ar mokėti už atliekų tvarkymą pagal būsto plotą, ar pagal faktinį susikaupusių atliekų kiekį. Tuo tarpu Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendime nustatyta, kad mišrių komunalinių atliekų susikaupimo norma gali būti nustatoma pagal faktinį susikaupusių atliekų kiekį. Tai reiškia, kad gyventojai gali kurti bendrijas, sudaryti sutartis su atliekų vežėjais, o mokestį namo gyventojams dalinti savo nuožiūra: pagal plotą, gyventojų skaičių ar kitu pasirinktu būdu“, – teigė D. Ratkelis.
Teismas, priimdamas nutartį, taip pat pasisakė, kad Savivaldybė, atliekų tvarkymą perduodama savo įsteigtai įmonei, nepažeidžia teisės aktų ir įstatymai nenumato pareigos Savivaldybei šiai paslaugai skelbti viešų pirkimo konkursų.
Primename, kad Kauno mieste mokestis gyventojams, gyvenantiems daugiabučiuose namuose ir nepasirinkusiems kitokio mokėjimo būdo už mišrių atliekų išvežimą už kvadratinį metrą naudingojo ploto bus 0,25 Lt. Priėmus naują tvarką, mokestis kai kuriems gyventojams netgi sumažės. Pavyzdžiui, jei 4 asmenys gyvenantys 50 kv. m. bute mokėjo 22,5 Lt per mėnesį už atliekų vežimą, tai dabar mokestis sieks tik 12,50 Lt. Taip pat paskaičiuota, kad statistinei trijų asmenų kauniečių šeimai, gyvenančiai 65 kv. m. naudingo ploto bute, mokestis taip pat šiek tiek sumažėtų (nuo 16,68 Lt per mėnesį iki 16,25 Lt).
