1999 m. prasidėjęs Bolonijos procesas nemenkai prisidėjo prie to, kad studijos užsienyje nebebūtų tik utopija. Tačiau kaip jaunam žmogui nepasimesti tarp daugybės Europos aukštųjų mokyklų ir jų siūlomų studijų programų? Ką daryti, jeigu labai labai nori, bet nenumanai, nuo ko pradėti? Atsakymus į šiuos klausimus padėjo rasti informaciją apie studijas užsienyje teikiančios tarptautinės organizacijos Dream Foundation atstovė Lietuvoje Rita Šakinytė-Petrovė: „Kol kitos organizacijos sprendžia tarpusavio ginčus, mes stengiamės daryti viską, kad norinčiųjų studijuoti užsienyje svajonė virstų tikrove. Jiems tereikia iš mūsų interneto svetainėje esančio sąrašo išsirinkti studijų programą, užpildyti prašymą (galutinė data – kovo 10 d.) ir atlikti anglų kalbos testą. Štai ir viskas!“.
Kol vieni ir toliau tik svajoja, kiti nepraleidžia pasitaikiusios galimybės – susikrauna lagaminus ir išvyksta studijuoti į svečią šalį. Ir nereikia būti genijumi, kad suvoktum tokio pasirinkimo motyvus.
Visų pirma, jaunus žmones masina įdomios, kokybiškos, o svarbiausia – praktinių įgūdžių lavinimu paremtos studijų programos. Tai ypač svarbu, norint ateityje gauti svajonių darbą, nes, kaip žinia, vienas mėgstamiausių darbdavių klausimų – „Ar turite patirties?“. O ir apskritai užsienyje įgytas diplomas atveria daugiau kelių į karjeros aukštumas.
Kitas privalumas – draugai ir naudingi ryšiai iš viso pasaulio. Studijuodamas visiškai naujoje aplinkoje, kur nėra nė vieno pažįstamo veido, nori nenori esi priverstas bendrauti, dalyvauti, pažinti. Žingsnis po žingsnio, ir staiga suvoki, kad tas atšiaurus britas, sėdėdavęs paskaitų metu gretimame suole, nejučia tapo geriausiu draugu, be kurio sunku įsivaizduoti kasdienybę. Iš pradžių gali pakišti koją kalbos barjeras, tačiau ši kliūtis laikui bėgant išnyksta, mat studijuojant užsienyje tenka skaityti, rašyti ir bendrauti anglų kalba. O kur dar galimybė pramokti visiškai naujos kalbos – danų, prancūzų, norvegų, vokiečių etc., priklausomai nuo to, kurioje valstybėje mokomasi.
Įsisavinus kalbą lengviau pažinti ir pačią tos šalies kultūrą. Viena yra skaityti knygą ar žiūrėti laidą, pasakojančią apie kurios nors tautos gyvenimą, ir visai kas kita – būti jos dalimi, dalyvauti kultūriniame gyvenime, taip plečiant akiratį ir formuojant objektyvų pasaulio suvokimą.
Nemažiau svarbu ir tai, kad studijos ir gyvenimas svečioje šalyje suteikia galimybę daug naujo sužinoti apie save, padeda formuoti asmenybę ir įgyti be galo vertingos gyvenimiškos patirties. Netikėtos situacijos verčia ieškoti netradicinių sprendimų, grūdina charakterį, leidžia atrasti naujų sugebėjimų ir teikia pasitikėjimo savimi. Juk neveltui sakoma, kad geriausias būdas išmokyti žmogų plaukti – tiesiog įmesti jį į vandenį. Tuomet jis turi dvi galimybes – nieko nedaryti ir nuskęsti arba iš visų jėgų maskatuoti rankomis ir po truputį irtis pirmyn.
Nusprendusieji nenuskęsti, išplaukia į platesnius vandenis – laisvu nuo studijų metu leidžiasi į keliones. Štai ką pasakoja Danijos Aarhus universitete studijavusi Dovilė Rozmanaitė: „Tranzavom per visą Europą į Maroką, skridom į Romą, Paryžių – čia viskas ranka pasiekiama. Kai Europa pasidarė per siaura, pagal mainų programą skridau į Korėją. Mokslai čia – nerealūs. Per vieną semestrą išmokau daugiau nei per ketverius bakalauro metus“. O ir pačios aukštosios mokyklos turi ką pasiūlyti, kad studentai nenuobodžiautų. Pasak Algirdo Acaus, pusmetį praleidusio Norvegijos Bergeno universitete, auditorijas, turint pažymėjimą (jį gauna visi studentai), buvo galima naudoti rengiant vakarėlius. Be to, į sporto klubus ir baseinus įleisdavo beveik už dyką.
Žinoma, svarbu nepamiršti ir kitos medalio pusės – kultūrinis šokas, namų, artimųjų ir mylimo šuniuko ilgesys bei mamos kotletų stygius. Tik ar tikrai šie dalykai turėtų vaidinti pagrindinį vaidmenį mąstant apie ateities perspektyvas? Spręsti jums.
Straipsnis parengtas Silvijos Ališauskaitės
