Ketvirtadienį į Verslo tarybos posėdį susirinkę miesto politikai ir verslo pasaulio atstovai diskutavo apie „Rail Baltica” projekto eigą ir perspektyvas. Posėdžio metu buvo akcentuojama, kad šio strateginio projekto darbai vyksta sklandžiai, o viešojoje erdvėje pasirodanti prieštaringa informacija tik sukelia nereikalingą susierzinimą.
Susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas akcentavo, jog „Rail Baltica” projektas yra strateginis visų penkių jį pasirašiusių valstybių projektas, ir visi kylantys klausimai turi būti išdiskutuoti aiškiai ir suprantamai. 2013 metais buvo pasirašytos visos rangos sutartys, o darbai vyksta pagal grafiką.
Anot „Rail Baltica” projekto direkcijos direktoriaus pavaduotojo Vido Žvinio, projekto stabdymo iš Lietuvos pusės tikrai nėra. Projekto startas buvo sėkmingas, visi darbų rangovai darbus pradėjo laikui ir toliau juos tęsia.
„Iki 2015 metų Kauną turi pasiekti europinio standarto geležinkelio vėžė. Statomas intermodalinis terminalas bus skirtas perkrauti krovinius nuo šios vėžės ant vadinamosios „rusiškos” , kadangi Kaune susikirs rusiškas geležinkelis su europiniu. Kaunas taps neabejotinai vienu svarbiausių transporto mazgų Lietuvoje. Šiuo metu svarbiausia atsakyti į esminius klausimus: kas vykdys operatoriaus funkciją, kiek Lietuvai kainuos vėžės išlaikymas, kokią naudą pajus regionas, kuria kryptimi mums judėti ir t.t. Šiuo metu atliekamos studijos, kurios ir turės atsakyti į šiuos bei kitus svarbius valstybei klausimus. Pavyzdžiui, poveikio aplinkai vertinimas Lietuvoje pilnai įgyvendintas, dabar to paties laukiame iš Estijos ir Latvijos”, – sakė S. Girdauskas.
„Žinoma, norėtųsi, kad būtų atsakyta į visus klausimus kuo greičiau, kadangi projekte dalyvauja ne vienas Lietuvos regionas, kuriam šis projektas išties svarbus. Dėl bendro intereso reikalingi sutarimai. Kaunas bus vienintelė vieta visoje per keletą šalių nusidrieksiančioje modernioje transporto magistralėje, kurioje rusiška geležinkelio vėžė susidurs su europine. Nuo 2015 metų, kai bus baigta iki Kauno tiesti projekto „Rail Baltica” numatyta geležinkelio vėžė, miesto plėtra dar paspartės. Kaunas taps greičiau pasiekiamas ir tarptautine prasme labiau žinomas”, – pabrėžė Kauno meras Andrius Kupčinskas.
„Šiuo metu laukiame kitų Baltijos šalių veiksmų, pavyzdžiui, Latvijos sprendimo dėl vėžių sujungimo taško. Prieš keletą metų teko dalyvauti konferencijoje, skirtoje „Rail Baltica” projektui. Ten nebuvo kalbama apie atšaką į Vilnių”, – sakė Kauno miesto tarybos narys Rimantas Mikaitis.
Europinių standartų geležinkelis „Rail Baltica” pripažintas transeuropinio transporto tinklo prioritetiniu projektu. Geležinkeliu siekiama sujungti Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją bei pagerinti Vidurio ir Rytų Europos jungtį su Vokietija.
