Pirmajame įraše apie angliškąją „Vilko valandos“ versiją minėjau, kad turiu nusikopijavęs Ostapo Benderio svajonę – kai uždirbsiu milijoną nusipirkti baltas kelnes ir išvažiuoti į Rio. Šiaip Rio jau esu buvęs, bet baltos kelnės tada visiškai išgaravo iš galvos, tai, škias, nesiskaito.
Pirmas ir pats geriausias patarimas, kurio turėtų klausyti knygų savilaida užsiimantys rašytojai, mėginantys įžengti į tarptautinę rinką su savo kūriniu – greitų rezultatų pasiekti tiesiog neįmanoma. Jūsų knyga gali būti stulbinanti gera, neįtikėtinas potencialus bestseleris, bet gali praeiti labai ilgas laiko tarpas, kol ją kas nors pastebės ir prasidės sniego gniūžtės efektas. Arba iš viso niekas nepastebės.
Todėl ir sau taip pat užsibrėžiau pirmąjį rezultatų vertinimo etapą pažymėti tik praėjus mažiausiai praėjus trims mėnesiams po knygos išleidimo.
Kaip jau sakiau, kad paruošus knygą užsienio rinkai padarytas 1% darbo, o 99% turėsi daryti nuosekliai ir metodiškai, laikydamasis iš anksto sudaryto plano.
Pagrindinė tokio darbo taisyklė – kiekvieną dieną turi atlikti bent vieną ar du darbus, susijusius su knygos rinkodara. Net jei esi šventai įsitikinęs, kad ta knyga niekam neįdomi, niekas jos nepastebės ir tu tiesiog gaišti laiką.
Kokie gi darbai buvo padaryti per pirmąjį mėnesį? Visų pirma, sutvarkyti knygos namai Amazone.
– paruoštas knygos aprašymas su tinkamais, bet neįkyriais raktažodžiais
– sudėtos su knyga susijusios nuotraukos
– parengta Author Central autoriaus biografija, kuri turėtų būti pateikta šiek tiek įdomiau nei kandidato į Raseinių savivaldybės tarybą
– ištaisytos paliktos klaidos. Amazonas pats atranda tavo pateikto failo klaidų, bet apie atrastas klaidas man parašė ir keli skaitytojai bei viena kompanija, su kuria planavau atlikti vieną rinkodaros kampaniją. Štai kur didysis elektroninės knygos gėris – tu ištaisai klaidas, iš naujo įkrauni failą ir po 12 valandų naujoji versija jau Amazone.
– konvertuoti Epub ir PDF knygos formatai, tačiau kol kas jie atidėti į šoną.
Sutvarkius pagrindinius knygos namus atėjo metas tvarkyti aplinkui augantį sodą – įvairius socialinius tinklalapius, skirtus knygų mylėtojams. Visų pirma – GoodReads, didžiausias knygų skaitytojų socialinis tinklalapis.
Lietuviška “Vilko valanda” Goodreadsuose jau buvo, tačiau man reikėjo patikslinti, jog esu jos autorius ir susikurti savo Goodreads Author profilį. Gavęs patvirtinimą sukūriau angliškąjį “Vilko valandos” puslapį, sujungiau abi knygos versijas į vieną ir sutvarkiau autoriaus profilį, susiedamas viską, ką įmanoma susieti – Facebooką, Amazono puslapį, Twitter, anglišką blogą, anglišką knygos trailerį ir panašiai.
Tačiau GoodReads yra socialinis tinklalapis ir jame reikia būti aktyviu, o čia iškilo dvi problemos – tai suvalgo tikrai daug laiko ir tokių “aktyvių” rašytojų, be proto be saiko stumdančių savo knygas ten yra tiek daug, kad vis stiprėja nuomonė, jog social media nėra pats efektyviausias įrankis knygos rinkodaroje. Bet GoodReads šiaip yra smagus puslapis, todėl užsiregistravau į kelias mane dominančias grupes.
Taip pat knygos profilis buvo sukurtas ir kituose panašiuose puslapiuose – LibraryThing, Shelfari ir BookDaily, bet čia dar yra darbas tik pradėtas. BookDaily ir Wattpad yra du puslapiai, kuriuose galima talpinti savo knygos ištraukas nemokamai, todėl jais verta pasinaudoti.
Taigi toks įžanginis darbas buvo baigtas. Galbūt „baigtas“ tinkamas tik Amazono puslapiui, nes kituose puslapiuose reikalinga nuolatinė veikla.
O svarbiausia mėnesio užduotis buvo Amazono recenzijos. Interneto prekyboje, o ypač Amazone jos yra aukso…net ne aukso, o platinos vertės. Klausimas – ar pirktumėte knygą, neturinčią nei vienos recenzijos, net jei jos aprašymas jus sudomintų? Vargu. O jeigu knyga turėtų 50 recenzijų? 100? 500?
Statistika sako, kad labai labai mažas procentas pirkėjų palieka recenzijas. Kažkur mačiau skaičių, jog taip daro 0.002% žmonių. Vieni autoriai mėgina prisiprašyti mamų ir močiučių, kiti klaupiasi prieš geriausius draugus, treti netgi atranda internete apsukrius verslininkus, kurie už pinigus parašo jiems panegiriškas recenzijas. Amazonas sėkmingai su tuo kovoja – ne tik masiškai šalina tokias recenzijas, bet ir nedviprasmiškai primena autoriams, kad žaidimo taisyklių reikia laikytis. O ir skaitytojai nėra kvaili – į knygą, turinčią penkias recenzijas, kurios visos yra penkių žvaigždučių ir kuriose sakoma „tai geriausia mano skaityta knyga“ ir daugiau nieko, jie žvelgia skeptiškai.
Rinkos ekspertų teigimu, magiškas pradinis skaičius, kuris padeda knygai atsistoti ant kojų ilgame laikotarpyje yra 20 kokybiškų recenzijų. Kadangi recenzijas skaitantys žmonės gali jas reitinguoti, tai greitai paaiškėja, kurios kokybiškos, o kurios nelabai.
Kitas labai svarbus dalykas – neturėdamas minimalaus kiekio recenzijų (dažniausiai tų pačių 20) negali patekti į populiariausias elektroninių knygų reklamos svetaines. Net ir už pinigus.
Trečias – recenzijų kiekis parodo bendrą susidomėjimo knyga lygį ir gali padėti ieškant agento arba leidėjo užsienyje. Kai knyga turi dvi recenzijas – tokio puslapio jiems geriau net nerodyti. Kai šimtą…
Todėl mano mėnesio tikslas buvo surinkti bent 20 tokių recenzijų. Štai čia daug padėjo socialinė žiniasklaida ir kreipimasis mainyti nemokamą knygą į objektyvią recenziją – tai visiškas legalus ir netgi didžiųjų leidėjų taikomas recenzijų gavimo būdas. Dar geriau – StoryCartel puslapis tokią sistemą yra automatizavęs. Autorius užsiregistruoja, įkrauna savo knygą visais trimis elektroniniais formatais (Mobi, Epub ir PDF), Cartelio vadybininkai ją patvirtina ir tada kelias savaites visi puslapio lankytojai gali ją atsisųsti nemokamai mainais į sąžiningą recenziją. Recenzija nėra privaloma, bet jeigu tu ją parašysi ir atsiųsi nuorodą Carteliui turėsi progą laimėti vieną iš kelių Amazon dovanų čekių. Visiškas win-win visoms pusėms.
„Vilko valandai“ ši kampanija buvo labai sėkminga – Cartelio vadybininkai man parašė, kad parsisiųstų knygų skaičius buvo rekordinis jų istorijoje. Be abejo, didžioji dalis parsisiuntusių buvo lietuviai (žmonės siuntėsi knygą, dalijosi šia žinia Facebooke, tweetino ir kraipė galvas svarstydami, gal aš susirgau ir išprotėjau, kad savo triūsą dalinu nemokamai), tačiau nemažai buvo ir užsieniečių – recenzijos pradėjo plaukti iš JAV, Kanados, Meksikos, Didžiosios Britanijos. Svarbu tai, kad jos buvo dedamos iš karto į kelias vietas – Amazoną, GoodReadsus, jų asmeninius blogus, taigi vis labiau tvirtėjo knygos pozicijos.
Mėnesio pabaigoje dar nesibaigus Story Cartel kampanijai „Vilko valanda“ Amazone turėjo 36 recenzijas. Tai labai geras ženklas.
Taip pat per pirmąjį mėnesį buvo nupirkta reklama kelių puslapių „New releases“ programose, bet beveik jokio poveikio ji neturėjo. Tai paskatino atidžiau pasiskaityti atsiliepimus apie visas mokamas knygų reklamos paslaugas ir antrajam mėnesiui atsirinkti efektyviausias.
Ir svarbus sprendimas, kurį turi priimti kiekvienas Amazono autorius – ar dalyvauti KDP Select programoje. Įstojęs į tokią programą tu trims mėnesiams gali pardavinėti savo knygas išskirtinai tik Amazone, o už tai gauni kelias privilegijas – tavo knygos gali būti skolinamos Amazon Prime nariams ir už tai gaunami pinigai bei 5 dienas tu gali vykdyti rinkodaros kampaniją Amazone dalindamas savo knygą dykai. Bet apie tokios programos pliusus ir minusus kito mėnesio įraše, kai bus matyti, kaip ji man pasisekė.
Per pirmąjį mėnesį pagal pardavimus „Vilko valanda“ aukščiausiai buvo pakilus į maždaug 38 000 vietą Kindle parduotuvėje, į 45 Kindle Steampunk kategorijoje ir į 48 visų knygų Steampunk kategorijoje. Amazone yra keli milijonai knygų ir bent vienos knygos pardavimas tave gali laisvai mestelti į pirmąjį ar antrąjį šimtą tūkstantuką. Rimtesni pardavimai gali prasidėti tik tada, kai bent jau pateksi tarp penkių tūkstančių perkamiausių knygų.
Mano aukščiausias reitingas tarp visų Amazono rašytojų pirmąjį mėnesį buvo 40 162, tarp Kindle formato rašytojų – 17 087, o tarp fantastikos rašytojų – 2 469. Kaip ir sakiau – kol kas šie skaičiai tik žymeklis, bet iš jų galima susidaryti vaizdą, į kokį kalną bandoma įkopti.
Originalus įrašas tinklaraštyje Tapinas.lt
