Šių metų „Kino pavasario“ „Festivalių favoritų“ programoje rodoma subtiliai romantiška Kanados prancūzų režisieriaus Maxime Giroux drama. Santūri bei jautriai intymi dviejų žmonių istorija – tikras džiaugsmas nuo silikoninės Holivudo estetikos pavargusioms akims bei atgaiva nesukomercintos meilės didžiajame ekrane pasiilgusioms širdims.
Meira (Hadas Yaron) – žydų ortodoksų bendruomenėje gyvenanti moteris. Mama, žmona, paklusni tikinčioji bei nuolanki bendruomenės narė – aplinkybių bei aplinkinių primesti vaidmenys, kuriems jauna moteris vis stengiasi pasipriešinti. Shulem (Luzer Twersky) – Meiros vyras, vis primetantis žmonai, kaip svarbu paklusti religinėms dogmoms bei priklausyti bendruomenei, personažas nors ir nuovokus bei savaip mylintis žmoną, besąlygiškai tikintis ir nesuprantantis vidinės Meiros kovos. Na, ir galiausiai, Felix (Martin Dubreuil) – kategoriškas ateistas, užkietėjęs vienišius, šeimos atstumtasis, po tėvo mirties atsidūręs gyvenimo kryžkelėje. Nepriekaištinga šios trijulės vaidyba leidžia iš skirtingų pusių pažvelgti į besąlygiško tikėjimo bei žmogiškų troškimų sankirtą, natūralų norą kažkam priklausyti ir tuo pačiu jaustis visiškai laisvu.
Kino filmo „Felix and Meira“ kadras
Nedramatiška drama
Žydai ortodoksai, patriarchalinę monoteistinę religiją propaguojanti bendruomenė, besilaikanti griežtų standartų bei nuostatų. Tokios suvaržytos bei XXI-ojo amžiaus kontekste, ypatingai netolerantiška, laikytinos bendruomenės fone neretas žiūrovas gali tikėtis įprasto, užguitos moters ir smurtaujančio vyro tono. Tačiau šiame filme Meiros vyras netampa standartiniu antagonistu arba Žemaitės Vingių Jonu. Be veikiau emocinio smurto, juostoje palaipsniui atsiskleidžia konfliktas bei drama kylanti tiesiogiai iš veikėjų nesusikalbėjimo, meilės ir išdavystės, vilties bei nusivylimo, personažams vis aiškiau suvokiant skirtingas savo gyvenimo vizijas. Svajingai pagal Wendy Rene – Laugter linguojanti atlapaširdė ir kategoriškas discipliną vertinantis realistas – šeima, kurioje kas nors anksčiau ar vėliau pasijaučia nelaimingas.
Juk viskas apie meilę
Nedrąsus, vaikiškai žavus bei švelniai nuoširdus – būtent toks ryšys, juostoje užsimezga tarp iš pirmo žvilgsnio visiškai skirtingų personažų: Felixo ir Meiros. Nepriekaištingai kuriamas intymumas, kuriam atvaizduoti neprireikė nei atvirų scenų, nei karštų bučinių. Tiesa, neprireikė ir ypatingai skrupulingų dialogų. Elementarus natūralumas, subtiliai naujų patirčių kontekste užfiksuotas paprasčiausias žmogiškas kontaktas, leido juostoje sukurti nebanalios romantikos nuotaiką.
Kino filmo „Felix and Meira“ kadras
Laisvė
Akivaizdžiai antifeministinis standartas, kurį kaip gyvenimo tiesą priima Meiros bendruomenė, bei pačios veikėjos natūralus sukilimas prieš religinius bei socialinius apribojimus pasakoja apie aktualias problemas. Anot aktoriaus Luzer Twersky, vaidinusio Meiros vyrą Shulem, filmas nėra tiesiog pramoginis: „Manau, šis filmas yra įdomus, tačiau kartu siunčia stiprią socialinę žinią apie meilę, toleranciją, buvimą nelaimingu, savęs paieškas. Manau, kinas yra viena stipriausių priemonių, galinčių lemti socialinius pokyčius“.
Verdiktas 8/10
Istorija, kalbanti apie skirtingas asmenybes: šeimos moterį, kuri ypač glaudžioje visuomenėje jaučiasi vieniša, bei vienišių, kurio sąmoningas pasirinkimas atsiriboti nuo artimų ryšių, nesuteikia jam gyvenimo džiaugsmo. Apie gana neapibrėžtą filmo pabaigą režisierius teigia: „Tai žiūrovo sprendimas pasirinkti pabaigą. Tuo pačiu, tai galėjo būti ir romantiškai laiminga pabaiga, primenanti elementarią klišę, tačiau man labai svarbu buvo palikti filmą neužbaigtą“. Atsakingai, autentiškai bei su pagarba pateiktos kultūros fone išvengta standartizuotų aukos, nuskriaustojo, blogiečio ar ypatingojo personažų, subtiliai atvaizduojant viltį bei troškimą rinktis: mylėti, tikėti ir, tiesiog, būti laimingu.
