Dar ilgai šį trečiadienio vakarą su jauduliu ir ugnimi širdyje prisimins tie, kuriems nusišypso laimė patekti į gaivališką gamtos stichiją – įspūdingą „Gogol Bordello“ pasirodymą mūsų šalyje, tiesiog užiančioje iš pasitenkinimo Vilniaus Teatro arenoje.
„Apšildantiems“ atlikėjams „Che Sudaka“ iš Barselonos (Ispanija) neblogai atlikus savo darbą, beiveik nevėluodami pakilo į sceną tie, kuriuos yra girdėjęs kiekvienas nors kiek besidomintis alternatyviąja kultūra ar multikultūrine, daugiasluoksne šiuolaikine muzika.
„Gogol Bordello“- neprilygstamu humoro jausmu ir karštu temperamentu apdovanoti muzikantai jau geras dešimtmetis keri persisotinusią vakarų pasaulio publiką, pritraukdami į savo gerbėjų gretas ne tik paprastų mirtingųjų bet ir ir tokių įžimybių kaip Madona, Goranas Bregovičius ar Lievas Shreiberis.
Su lig kiekviena nauja Teatro arenoje suskambusia daina darėsi akivaizdu, kad palikti minkštus krėslus namuose ir marazmus murmantį televizorių buvo išties verta. Grupė tiesiog mėgavosi tuo ką daro scenoje, suteikdama ištikimiems savo gerbėjams tai, ko jie taip ilgai laukė.
Net ir tie klausytojai, kurie nežinojo atmintinai viso „Gogol Bordello“ repertuaro, ar buvo girdėję tik tokius hitus kaip „Dogs Were Barking“ ar „Start Wearing Purple“ po kelis kartus nuskambėjusio nors kiek įsimenančio bet kurios dainos priedainio plėšė balso stygas, kaip prityrę fanai.
Savo esme „Gogol Bordello“ yra tokia grupė kurios įrašai skamba tikrai gerai, o gyvai atliekama muzika tiesiog nurauna stogą. Klausantis albumo maždaug galima įsivaizduoti, kaip tai skambės salėje, bet kuomet patenki į koncertą, kuriame ukrainietis vokalistas Eugene’us Hützas tiesiog plėšo balsto stygas pritariamai griaudint gitaroms ir ne mažaiu pašėlusiam akordionistui, tiesiog netenki amo.
Vienas iš neretų priekaištų lietuvių publikai, kad žiūrovai dažnai būna apsnūdę, mažai emocingi, atitolę nuo scenoje vykstančio veiksmo. Pankai „Gogol Bordello“ šį mitą sumalė į šipulius. Žvalios čigoniškos melodijos, įžūlūs dainų tekstai ir anglų kalba pagardinta aštriu slavišku akcentu buvo prieskonis nepalikęs abejingų.
Koncertui pasibaigus daugelis iš apžavėtosios publikos liko lyg Astridos Lingren knygos „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“ herojai, su viltimi lūpose, kad vistik jie dar sugrįš!
