Brian Williams, geriau žinomas kaip Lustmord, yra Velso (Didžioji Britanija) muzikantas bei kompozitorius. Prieš daugiau, nei trisdešimt metų pradėtą jo karjerą puošia net 33 albumai ir dar panašiai tiek filmų, prie kurių garso takelių Williams yra prisidėjęs.
Ambient muzikos pradžia siekia aštuntą dešimtmetį, ji pradėjo formuotis Didžiojoje Britanijoje. Viena iš šio žanro kilmės priežasčių – atsiradę sintezatoriai, tuo metu padarę revoliuciją muzikos kūryboje. Vietoje įprastų akustinių garsų atsirado galimybė sintezuoti garsą ir jį kreipti ta linkme, kuria pageidaujama – tai padėjo tvirtą pagrindą eksperimentinei bei elektroninei muzikai. Tuo metu sintezatoriai neatrodė taip, kaip šiais laikais – vietoje klaviatūros, į kurią dabar sutalpinamas ir procesorius, buvo naudojamas lėktuvo piloto kabiną primenantis pultas, daugmaž valdomas laidais, jungiamais tam tikra tvarka.
Kadangi pagaminti šio tipo sintezatorius nebuvo paprasta, jų kaina nebuvo prieinama eiliniam muzikantui – vienas iš pirmųjų „Moog“ firmos sintezatorių kainavo 4000 JAV dolerių (atsižvelgus į infliaciją dabar tai būtų beveik 25,5 tūkst. dolerių). Tarp pirmųjų, turėjusių galimybę naudoti sintezatorius kuriant muziką buvo Brian Eno ir grupės King Crimson lyderis Robert Fripp. Eno vardas savo ruožtu tapo neatskiriamas nuo žodžio „ambient“, o pati muzika sulaukė pripažinimo, todėl aštuntajame bei devintajame dešimtmečiuose ambient išgyveno savo sėkmingiausius metus.
© Wikimedia Commons nuotr.
Atėjus aštuoniasdešimtiesiems, ambient muzika pasuko tamsesniu keliu – taip susikūrė dark ambient judėjimas (nors pats terminas pirmą kartą paminėtas tik po daugiau, nei dešimties metų). Kai ambient visumoje buvo labiau foninė ar atmosferinė, tamsioji šio žanro atmaina turėjo okultinių tendencijų, muzikoje naudojamos ritualus primenantys giesmių motyvai, dažnai naudojami „šalti“ garsai, keliantys niūrią, paslaptingą, kartais melancholišką nuotaiką. Vienas iš svarbiausių dark ambient kompozitorių – britas Lustmord.
Lustmord
Vaikystę praleidęs Velse, Lustmord (g. 1964 m.) paauglystėje persikėlė gyventi į Londoną. Čia jis susidomėjo ambient muzika, kurią, paskatintas draugų, pradėjo kurti ir pats. Pradžioje jis įrašinėjo garsus iš kriptų, skerdyklų ir kitų smagių vietų, o tada juos montavo su dungčenų (Tibeto vienuolių ceremonijų metu naudojamas pučiamasis instrumentas) bei ritualinių apeigų giesmių garsais, taip kurdamas didelių tamsių erdvių pojūčius. Šį tamsų stilių, suformuotą dar paauglystėje, Lustmord vystė ir toliau, kol 1990-aisiais išleido albumą „Heresy“, laikomą vienu svarbiausių darbų dark ambient žanre.
Ne paslaptis, kad devintojo dešimtmečio pabaiga „tamsą“ atsinešė ir į vizualiuosius menus – viena pirmųjų to apraiškų populiariojoje kultūroje buvo rašytojo Frank Miller išleista grafinė novelė „Tamsos riteris grįžta“ („The Dark Knight Returns“, 1986 m.), po kurios neilgai trukus tamsaus pobūdžio kūryba pradėjo reikštis ir didžiuosiuose ekranuose. Čia radosi terpė atsiskleisti dark ambient muzikantams, tuo tarpu ir Lustmord. 1993-aisiais pasirodžiusiame filme „Varnas“ („The Crow“) jis prisidėjo prie muzikos takelio rašymo. Filmui pasisekus, Lustmord ir toliau kūrė muziką kinui – jo filmografijoje daugiau, nei 40 filmų, muziką jis taip pat kuria ir kompiuteriniams žaidimams.
Minėti okultiniai motyvai Lustmord muzikoje atsirado ne šiaip sau – jis yra užsiminęs, kad ritualinė ir religinė muzika traukia dėl dvasingumo, kurio šiuose žanruose daug daugiau, nei populiariojoje muzikoje. Tačiau 2013 metais išleistame albume „The Word As Power“ žodžiai, kurie giedami – išgalvoti.
„Suprantamų žodžių nėra specialiai. Aš stengiuosi sukurti tai, kas yra nepavaldu laikui. Žinoma, dėl naudojamos technologijos galima atpažinti, kada kūrinys pasirodė, tačiau aš stengiuosi kurti muziką, kuriai laikas nėra svarbus. Ši tematika tęsiasi ir šiame albume – jei pridėčiau žodžius, jie būtų tam tikroje kalboje, o aš to vengiu.“ – apie atsiribojimą nuo egzistuojančių kalbų dėsto jis.
Jei manote, kad Lustmord pamatysite gyvai, į tai nedėkite per daug vilčių. Nors jo kuriama muzika leidžiama gana dažnai (per 34 metus išleisti net 33 albumai), gyvi pasirodymai yra kiek retesnis reginys – per visą karjerą Lustmord yra sugrojęs maždaug 7 koncertus – pirmasis įvyko po 25 metų nuo pirmojo albumo išleidimo. Tad belieka mėgautis albumais, leidžiamais iki šiol ir paskutiniuoju „Krakow“, išleistu pernai.
Taip pat skaitykite: „How to Destroy Angels“ ir post-industrinis eksperimentinis rokas
