© Stasys Eidrigevičius

Tikriausiai kiekvienas, kuris vaikystėje mėgdavo skaityti, atpažintų Stasio Eidrigevičiaus iliustruotas pasakų knygas. Vienus jo piešiniai gąsdindavo, kitus žavėdavo savo išskirtinumu, o dar kitiems pažadindavo jų vaizduotę. Be abejo, dailininkas bei grafikas vien knygų iliustracijomis neapsiribojo ir tapo vienu žinomiausių šiuolaikinių lietuvių kilmės dailininkų visame pasaulyje.

Menininkas gimęs 1949 metais liepos 24 dieną Mediniškių kaime mums prisipažino, jog nuo vaikystės žinojo, kad jo pagrindinė viso gyvenimo veikla bus susijusi su menais. Maža to, jautė, jog vienos meno šakos neužteks patenkinti savo vidinių lūkesčių, todėl buvo atviras naujovėms ir ilgai „neužsisėdėdavo“ prie vienos technikos.

Ėjimą pirmyn kūrybos keliu paskatinot ne tik vidinė nuojauta bei pomėgis piešti. Jau nuo mokyklos laikų Eidrigevičiaus talentą pastebėjo ir mokytojai, kurie negailėdavo jam pagyrų. Jie ragindavo savo įgūdžius tobulinti, netgi parekomenduodavo mokyklas, vien tam, kad gabumai nenueitų veltui.

Paklausus, kas įkvėpė kurti, sulaukėme labai aiškaus ir kartu paprasto atsakymo. „Aplinkos, gyvenimo stebėjimas. Eskizuoju, piešiu, kuriu visada. Pertraukų mano kūryboje nėra“, – pasakojo dailininkas.

Anot Eidrigevičiaus, dailininkų sąrašas, kurių darbai imponavo ir iki šiol jam imponuoja, galėtų būti begalo ilgas. Norint sužinoti kiekvieną iš jų, tektų išgerti ne vieną kavos puodelį, tačiau vis dėlto su keliais iš jų sutiko pasidalinti: „Jan Vermeer, Rembrandt, Maurice Bejart, Francis Bacon, Federico Fellini, Franz Kafka.“

© Stasys Eidrigevičius

Menininkas yra įvaldęs daugybę įvairiausių meno rūšių bei technikų, tokių, kaip piešimą pastelėmis, tapymą guašu ir aliejiniais dažais, fotografiją, grafiką, kaukių gamybą ir daugelį kitų. Pasiteiravus, kuri iš jų jam yra arčiausiai širdies, Eidrigevičius netruko atsakyti, jog tai dažnai keitėsi. „Metams bėgant dominavo vis kitos technikos… Grafika-ekslibrisai – ką tik baigus mokslus. Nuo 1984 metų – pastelė. Tempera dominavo 1975-1990 metais. Dabar technika mišri…“

© Stasys Eidrigevičius

Pro akis nepraleidome fakto, jog menininkas mėgsta fotografuoti, todėl buvo įdomu sužinoti, ar niekada nebuvo kilusi idėja susieti savo veiklą su filmavimu ar judančiais vaizdais. „Taip – yra tokių norų. Turiu filmavimo kamerą, esu kai ką sukūręs, tačiau ne viską rodau iš karto…“, – daug neatviraudamas intrigavo  Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.

© Stasys Eidrigevičius

Užsiimdami kūrybine veikla dažnai turime susidarę tam tikrą veiklos planą, kuriuo vadovaudamiesi įgyvendiname savo projektus. Kai kurie susikuria tradicijas, kurias mėgsta išlaikyti paslaptyje. Savų principų turi ir Stasys Eidrigevičius. Jo atveju genialiausios mintys ateina ankstyvą rytą, tačiau įgyvendinti jų neskuba, jas įkūnija vėliau.

© Stasys Eidrigevičius

Daugiau nei šimtą personalinių parodų surengęs dailininkas yra aplankęs ne vieną pasaulio šalį bei iš arti susipažinęs su skirtingomis kultūromis. Kelionių metų, anot jo, visada ateina nauji motyvai ir mintys. Ką tik grįžęs iš Turkijoje vykusio dailininkų plenero, kurio tema buvo „Demokratija“, jis parsivežė du naujus savo nutapytus paveikslus – plakatus. „Svarbu nauji kūriniai, o ne tai, kas buvo sukurta praeityje“, – pabrėžė jis.

© Stasys Eidrigevičius

Save jis labiau įvardintų, kaip menininką, kuris savo patirtimi nori pasidalinti su kitais, dirbti akademinėje erdvėje, o ne, kaip individualistą kūrėją užsidariusį savo dirbtuvėse. „Labai mėgstu dirbti su jaunimu. Dėstau jiems kartais, jei esu kviečiamas“, – džiaugėsi Lietuvos dailės instituto absolventas.

© Stasys Eidrigevičius / © Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Vis dėlto stebėdamas studentų darbus Stasys Eidrigevičius neslepia nusivylimo. Jis mato jų greitą tobulėjimą, jų ėjimą į priekį, greitai rodomus jų darbus, tačiau jo teigimu, tarp jų yra mažai subrendusių kūrėjų, kadangi naudojama „daug efektų – mažai gelmės…“

Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: