Dizainerė Milda Čergelytė susikrovusi lagaminus išvyko į Londoną ir ten tapo žinoma kaip „MiMi.C“ mados namų įkūrėja, laimėjusi geriausios kylančios dizainerės apdovanojimą.
Milda studijuojanti ir kurianti aukštąją madą Didžiojoje Britanijoje Lietuvoje dažniausiai pasirodo „Mados infekcijos“ renginiuose. Ji neslepia, kad kūrybos laisvė jai reiškia prabangą.
Milda, Jums tik 21-eri, o jau įkūrėte mados namus pavadinimu „MiMi.C“, pristatėte ne vieną kolekciją, tapote geriausia kylančia dizainere Londone vykusių „Fashions Finest Awards“ apdovanojimų, be to, ne pirmus metus dalyvaujate „Mados infekcijoje“. Kokia Jūsų sėkmės paslaptis?
Neturiu jokios paslapties. Manau visa tai atėjo mano sunkaus darbo dėka. Nuoširdžiai tikiu savo kūryba ir stengiuosi kuo daugiau išmokti.
Londonas, viena iš pagrindinių mados sostinių. Gal galėtumėte trumpai papasakoti, kaip skiriasi mada, suvokimas apie ją, skirtinguose pasaulio miestuose?
Manau, šiais laikais labai sunku rasti kažkokių skirtumų esant tokiai didelei mados globalizacijai. Galbūt daugiausiai skirtingų stilių mišinio galima rasti Londone, kadangi čia susirinkę žmonės iš viso pasaulio. Tačiau gatvės ir podiumo madą taip lengva sekti internete, kad vienodai gali rengtis viso pasaulio žmonės.
Kas yra ta mados ikona, į kurią lygiuojatės?
Vienos ikonos neturiu, tačiau domiuosi daugeliu kostiumo dizaino klasikų ir stengiuosi studijuoti jų karjeros kelią, darbo principus. Stengiuosi lygiuotis į žinomiausius.
Savo kolekcijose neslepiate moteriškumo, lengvo seksualumo detalių. Tačiau kaip vertinate tai, kad dažnai stilinga, daili moteris vis dar tapatinama su gražia lėle?
Pati esu moteris ir nevengiu grožio procedūrų, rūpinuosi savo stiliumi ir dažnai esu priimama dėl savo išvaizdos. Tačiau įvaizdis nėra viskas, kadangi žmogus priimamas už tai, kaip jis bendrauja, versle – už tai, kaip jis dirba. Šiuo atveju drabužiai tampa beprasmiai, tačiau tai yra nuostabus „bonusas“.
2012 rudens kolekcijoje ,,Petia‘‘ naudojote kailius, nors pasisakote už gamtos saugojimą, šių metų SS kolekcijoje matome pastelines spalvas, daugiau atviro kūno. Kokią istoriją pasakojate savo kurtais drabužiais?
Kiekviena kolekcija yra įkvėpta skirtingo reiškinio. Naujas sezonas – nauja istorija. Tačiau stengiuosi išlaikyti savo braižą, kurį, džiaugiuosi, jog laikote seksualiu. Tokią ir noriu matyti savo moterį.
Esate Londono mados koledžo studentė, dirbate prabangių vyriškų kostiumų salone. Stengiatės įgyti tiek teorines, tiek ir praktines žinias. Kokias pagrindines gyvenimo pamokas išmokote per paskutiniuosius metus?
Šie metai man atnešė be galo daug. Nors paskutinė kolekcija buvo pristatyta lapkritį, nuo tada esu sukūrusi bene penkias kolekcijas, kelias – savo koledžui, kelias – naujiems konkursams. Kalbant apie mano užimamas pareigas, mados namuose „Zegna“ – per metus išmokau begalę dalykų apie vyrišką kostiumą. Tai mane labai įkvepia. Taip pat, šiuo metu modeliuoju vyriškus kotiumėlius, studijuoju aukštają madą.
Tačiau esate sakiusi, kad dažnai miegui lieka mažai laiko. Kaip būnant tokia veiklia nepramiegoti bėgančio gyvenimo, gražiausių metų?
Šiuo metu leidžiu sau kiek daugiau prabangių dalykų – sportuoju, šoku „Tango“, mokausi kovos menų, italų kalbos. Stengiuosi investuoti į savo laisvą laiką, kurio vėl greit nebebus, bekuriant naują kolekciją…
Ar lieka laiko asmeniniam gyvenimui? Viename interviu minėjote, kad atrodo, lyg būtumėte ištekėjusi už darbo.
Taip, taip tiesa, juk ne veltui turiu MIMI.C tatuiruotę ant sužadėtuvių žiedui skirto piršto. Tačiau asmeninis gyvenimas – man svarbus. Stengiuosi neapvilti draugų, kuriu turiu nemažai ir norėčiau atiprašyti, jeigu kažkam neatradau laiko…
Jūs pati siekiate kurti moteriai, kuri žino ko nori. Tačiau aukštoji mada siejama su prabanga, turtu ir tokius drabužius gali įsigyti mažuma pasaulio moterų. Ar neapmaudu, kad pinigai šiuolaikinėje visuomenėje turi tokią didžiulę galią?
Aukštosios mados negali įpirkti bet kas, tačiau „High End Ready to wear“ drabužių linija prieinama ir vidurinės klasės atstovams. Juolab, kad mano nuomone, svarbiausia yra kokybė, ne kiekybe, ko labiausiai ir nekenčiu Londone. Žmonės prisiperka nenaudojamo šlamšto, sintetinių drabužių, kurių nenešioja, jeigu labiau pataupytų – nusipirktų daiktą, kurį galės pritaikyti ir po poros metų.
Mados, pramogų industrija asocijuojasi su konkurencija, priklausomybėmis. Kokią situaciją matote Jūsų aplinkoje?
Jau antri metai – kaip mečiau rūkyti, alkoholį geriu tik retesnėmis progomis. Esu pakankamai atspari, manau, man sunku būtų palūžti. Tačiau mano aplinkoje tenka matyti daug garsių žmonių, priklausomų nuo narkotikų ar alkoholio, manau tokiais tapti linkusios silpnos, jautrios ir meniškos asmenybės.
Pabrėžiate tai, kad jūsų drabužiai skirti laisvės siekiančiai moteriai. Šiuolaikinė visuomenė atrodo įkalinta komercijos, vartotojiškumo gniaužtuose. Kaip suprantate laisvę?
Laisvė man yra prabanga. Pasirinkimo laisvė, nepriklausomybės tendencijoms laisvė – gero skonio prabanga.
Kas yra mados kūrėjas? Ar galima išmokti juo būti?
Mados kūrėjas nėra lengva specialybė, kadangi tai turi sujungti kelias priešiškas savybes. Tai būtų kūrybiškumas ir verslumas. Būnant šiuolaikiniu mados kūrėju yra lygiai tiek pat svarbu išlikti konceptualiu, kiek ir komercišku.
