„Prisiminimai apie žmogžudystę“ (Memories of murder (2003)) – tikrais faktais paremta detektyvinė drama, kuri pasakoja apie pirmojo Pietų Korėjoje serijinio žudiko žmogžudystes. Siaubingi žudymai vykdyti tarp 1986-ųjų ir 1991-ųjų, Hwaseong miestelyje, esančiame Gyeonggi provincijoje.
Filmo režisieriui – Bong Joon-ho tai tebuvo antrasis darbas. Pirmasis jo kūrinys buvo „Barking dogs never bite“, vis dėl to, tai nesutrukdė „Prisiminimams apie žmogžudystę“ susižerti 13 apdovanojimų ir patekti į 20-ies mėgstamiausių Quentino Tarantino filmų sąrašą. Viename interviu Q.Tarantino netgi pavadino Bong Joo-ho Korėjietiškuoju S. Spielbergu.
Kitaip, nei beveik visuose detektyviniuose filmuose siužetas koncentruotas ne į žudiką ar jo vykdomas žmogžudystes, tačiau į bylą tiriančius detektyvus, kuriems užkrauta didžiulė atsakomybė. Filmas prasideda saulės nupliekstuose laukuose, vietos ūkininkui vežant pagrindinį detektyvą Park Doo-man (Kang-ho Song) į pirmosios aukos žmogžudystės vietą. Pastarasis detektyvas, įkūnija nekompetetingą, savo darbo nelabai išmanantį policininką, nuovadoje, kurioje jis dirba – pastovi sumaištis ir chaosas. Režisierius balansuoja tarp parodijos, juodojo humoro ir tikrojo realizmo, kuris auga pačioje filmo pabaigoje.
Kino filmo “Memories of murder” kadras
Kuomet randama antroji serijinio žudiko auka – tyrimas įgauna pagreitį. Kadangi miestelis, kuriame vyksta veiksmas yra gan mažas, visos aukos žinomos, tai kelia žmonių paniką, pritraukią daug žiniasklaidos, o pareigūnai spaudžiami kuo greičiau surasti laisvėje besiblaškantį ir naujų aukų beieškantį nusikaltėlį.
Neilgai trukus pareigūnas Park Doo-man su kolega Cho Young-Koo (Kim Roi-ha) areštuoja vieną iš kaimo vaikų, turintį psichinę negalią, jis persekiodavo nužudytą merginą ir tai detektyvams kėlė įtarimą. Cho Young-Koo įkūnija blogąjį policininką, kuris nevengia naudoti fizinės jėgos, kuri jam teikia pasitenkinimą prieš bejėgį vaiką. Nusivežę vaiką į įvykio vietą prieš juos stebinčią minią verčia vaiką prisipažinti dėl nužudymų ir rodyti kokiu būdu jis tai padarė. Detektyvų tardymą sutrukdo berniuko tėvas, kuris išsiveda berniuką iš įvykio vietos nepakęsdamas tokio žeminimo.
Tyrimas pasisuka kita linkme į miestelį atvykus detektyvui iš Seulo. Seo Tae-yoon (Kim Sang-kyeong) – ramus, kompetetingas, savo darbą išmanantis tyrėjas profesionalas. Daugelyje scenų jis stovi šalia Doo-man, rūko cigaretę, galvoja, nesikiša į tyrimą, tačiau ieško dokumentų įrodančių vieną ar kitą įkaltį. Nuo filmo vietos, kurioje atsiranda Tae-yoon vyksta varžybos tar dviejų detektyvų, varžybos, tarp logikos, proto ir emocijų.
Kino filmo “Memories of murder” kadras
Tolimesnį tyrimą lydi dar daugiau žmogžudysčių, o Tae-yoon vis labiau nusivilia savimi ir nepasiteisinančią jo tyrimo sistema. Filmo pradžioje Doo-man pasakoja savo seržantui, jog turi „šamano akis“ ir pažiūrėjąs į įtariamąjį gali nustatyti ar jis kaltas, tai primena Šerloko Holmso mitą, tačiau deja, Doo-man neturi jokių specialių galių, jis tėra tik paprastas, savo darbą nelabai išmanantis detektyvas.
Filmui artėjant į pabaigą Tae-yoon ir Doo-man pradeda bendradarbiauti, tačiau draugais policininkais, kaip daugelyje Amerikietiškų filmų netampa. Jų santykiai nėra filmo centre. Filmo režisierius viename interviu duotame Cineaste žurnalui apie šiuos veikėjus sakė: „Tai lyg mano priklausomybė. Aš tiesiog mėgavausi kurdamas neįmanomas situacijas šiems dviems personažams. Tai yra dalykas, kuris sukuria filme tikrąją dramą. Šie du personažai kovoja arba su serijiniu žudiku, bando jį pergudrauti; arba prieš susikurtą būtybę, kuri perteikia įvairias neigiamas emocijas. Aš manau, kad tuo aš išsiskiriu iš Holivudiško žanro filmų. Korėjoje žmonės nori kažko naujo, to, ko jie negalėtų palyginti su niekuo kitu.“
1980-aisiais Pietų Korėjoje vyko karinė diktatūra, kasdien didėjo civilių nepasitikėjimas valdžia, režisierius Bong filme reprezentuoja to meto žmones, kasdienį gyvenimą, tačiau karinių scenų ar veiksmų filme visiškai nėra. Pačiame filme, apie to meto įvykius daugiau kalbama simboline prasme, tačiau kaip ir pats režisierius teigė – „Aš tenoriu parodyti kai kuriuos istorijos niuansus, nenoriu pasakoti pačios istorijos.“
Verdiktas 9/10
Žmonėms, mėgstantiems kriminalinius trilerius, šis filmas gali būti tik dar vienas ilgame sąraše. Tačiau daugiau pasidomėjus to meto istorija, žinant socialinę padėtį Pietų Korėjoje XlX amžiaus 9-ąjame dešimtmetyje galima puikiai suprasti ką norėjo pasakyti filmo režisierius.
Sužinok daugiau! Spausk čia ir tapk mūsų draugu „Facebook’e“
