Šie metai kol kas nėra labai derlingi kokybiškais naujais serialais. Stambiausios metų premjeros tokios kaip Disney „Žvaigždžių karai. Mandalorianas” (Star Wars. Mandalorian), ar Netflix „Raganius” (The Witcher) bei HBO „Stebėtojų lyga” (Watchmen) dar prieš akis. Na bet sapnų fabrikas niekad nesnaudžia, tad visgi yra neblogų kandidatų į jūsų poilsio laiką jaukiai įsitaisius ant sofos ar fotelio.
Pristatome 10 geriausių naujų serialų, neabejotinai vertų jūsų dėmesio:
10. „Geros pranašystės“ / Good Omens
Demono ir angelo draugystė, kuri trunka tūkstančius metų ir artėjanti pasaulio pabaiga. Apokaliptinis mini serialas „Geros pranašystės“ daro viską, kad šokiruotų, sukeltų žavesį ir juoko bangą. Tai,regis,puikiai sekasi, nors ir nevengiama pasinaudoti daugumai puikiai žinomomis gėrio ir blogio priešpriešos klišėmis. „Amazon“ bei „BBC“ studijos sukurtas mini serialas, iš pirmo žvilgsnio, regis, plėtoja jau seniai išsemtą temą apie dvikovą tarp gėrio ir blogio, pragaro ir rojaus, angelų ir demonų.Tačiau jau pirmosiomis serialo minutėmis tampa aišku, kad eilinis scenarijus čia nevyks.
Čia nėra tipinių, eilinių, klišėmis tapusių personažų. Iš ties, pagrindiniai veikėjai, angelas Aziprahale (akt.M.Sheen) ir demonas Crowley (akt.D.Tennant) nėra mirtini priešai, o veikiau – neįprasti draugai, kurių draugystė tęsiasi nuo Edeno sodo laikų. Jie džiaugiasi savo gyvenimais žemėje, kai sužino apie artėjantį armagedoną ir naujai užgimusį antikristą (akt.S.T.Buck). Tai sujaukia jų ramią gyvenimo tėkmę ir priverčia ieškoti sprendimo išsaugoti žemę ir neleisti antikristui tapti visišku blogio išsikūnijimu, stengdamiesi padaryti jam kuo didesnę įtaką.
Veiksmo sukūryje sukasi ne tik angelas ir demonas, bet ir keturi apokalipsės raiteliai, kurie yra tarsi serialo antiherojai. Veiksmui įsibėgėjant pristatomi ir Belzebubas, angelas Gabrielius, Dievas ir mirtis. Visgi nors šie veikėjai ir suteikia istorijai daugiau prieskonių ir veiksmo, pagrindinis serialo variklis yra chemija tarp demono ir angelo, jų draugystė, kuri siekia milijoną metų bei smagūs, ironiški dialogai.
Nors pagrindinių veikėjų faktorius yra svarbus ir šiuo atvėju veikia puikiai, be jų istorija ir veiksmas tarsi sustoja. Serialo eigoje, pristatomi vis kiti veikėjai, skirtingos jų santykių dinamikos, pavyzdžiui Adamo-antikristo ir jo draugų grupė, Newtono (akt.J.Whitehall) ir Anathemos(A.Arjona) santykiai, tačiau jie sunkiai pritraukia dėmesį, dialogai ir istorijos kartais, regis, yra tiesiog ekrano užpildymas.
Socialinėje erdvėje serialas sulaukė kritikos dėl temų susijusių su satanizmu ir velniu, bei moters įgarsinto Dievo. Krikščionių organizacija surinko daugiau nei 20 tūkstančių parašų, kad serialas būtų nutrauktas. Šiame seriale nėra tipiško Dievo ar velnio vaizdavimo, nėra krikščioniškų mokymų, o į viską yra žvelgiama su sarkazmu ir dalelyte juodo humoro. Nors fantastikos čia daugiau, nei realybės, gvildenamos ir svarbios bei aktualios šių dienų problemos.
Seriale gausu humoro ir net saviironijos. Vaizdo efektai dažnai atrodo prasti, net kurioziškai blogi, tačiau kaip teigia serialo kūrėjai tai nėra klaida, o veikiau apgalvotas pasirinkimas. Tad nors dažna scena, kuri turėjo atrodyti rimta ar net gąsdinanti, yra juokinga, tai sukuria tam tikrą nuotaiką, prideda serialui šarmo ir primena, kad visi turime mokėti pasijuokti iš savęs, net akistatoje su pasaulio pabaiga.\
9. „Džentelmenas Džekas“ / Gentleman Jack
Serialas „Gentleman Jack“ tai bendra „BBC One“ ir „HBO“ produkcija, kuri atkuria realius įvykius, vykusius XIX amžiuje – „pirmųjų modernių lesbiečių“ santykius.
Režisierius Sally Wainwright atkuria istorinę draminę istoriją apie 1832 metais gyvenusią Anne Lister. Anne Lister buvo Anglijos žemės savininkė iš Halifakso. Visą gyvenimą ji rašė dienoraščius, kuriuose yra daugiau nei keturi milijonai žodžių. Savo dienoraščiuose moteris aprašė kasdieninio gyvenimo detales, finansinius rūpesčius, tuometinę pramonę. Dienoraščiuose galime rasti ir jos minčių apie orą, socialinius įvykius, nacionalinius įvykius ir verslo interesus. Joje pateikiama išsami informacija apie to meto socialinius, politinius ir ekonominius įvykius. Tiesa, daugiausiai dienoraščio yra parašyta slaptu kodu, kuris pasakoja visą gyvenimą trunkančius lesbiečių santykius. Anne Lister rašyseną buvo nepaprastai sunku iššifruoti. Dalis, kuri buvo užšifruota specialu kodu, buvo sukurta sujungiant graikų abėcėlę, zodiako ženklą, skyrybos ženklus ir matematinius simbolius. Jos dienoraščiuose naudojamą kodą iššifravo Johnas Listeris ir jo draugas Arthur Burrell. Kai buvo atskleistas slaptų ištraukų turinys, Burrell patarė Johnui Listeriui sudeginti visus dienoraščius, tačiau Lister to nepadarė ir toliau slėpė dienoraščius, kurie išliko iki šių dienų.
Serialas puikiai perteikia XIX amžiaus atmosferą. Tuometinio laiko aprangos, pūstos ilgos suknelės, prabangūs drabužiai, įrankiai, tradicijos. Parodoma įprasta XIX amžiaus gyventojų veikla, kasdienybė bei buitis. Atskleidžiamas individualus žmogaus ir visuomenės suvokimas, bendravimo ypatumai bei mąstymas: kas yra norma ir kas ne. Įtikinamai perteikiamos emocijos bei išgyvenimai. Tai drąsus pasakojimas apie lesbietes, kurios išdrįso užmegzti romantiškus santykius, žinodamos, jog bus apkalbėtos ir pasmerktos, todėl savo draugystę laikė paslaptyje. Tai įtraukiantis pasakojimas, perteiktis Anne Lister emocijas iš dienoraščių puslapių: seksualumą, lytinį potraukį ir kitos moters troškimą. Daug dėmesio skiriama ir psichologinei savijautai perteikti. Tuometiniame amžiuje kalbėti apie psichologinę sveikatą buvo tabu, žmonės tai priėmė kaip kažkokį „nenormalumą“ ir net gaudavo piniginę paramą, jeigu kuris nors iš giminaičių atsidurdavo psichiatrinėje ligoninėje. Daktarai, kurie užsiėmė psichologinės sveikatos gydymų buvo vadinami „svetimšaliais“ ir engiami.
Anne Lister buvo turtinga, nepriklausoma žemės savininkė, garsėjusi savo laikais, kad visada rengėsi juodai, nesivargindama įsijausti į moteriškus jautrius jausmus, kaip kitos jos lyties atstovės. Sklandė gandai, jog ji gali būti vyriškos lyties, todėl dažnai miestelio gyventojų ji buvo vadinama „Ponu Džeku“ (Gentleman Jack). Anne Lister ne tik suvokė, kad jai patinka moterys, tačiau ir stengėsi suprasti, kodėl būtent taip jaučiasi ir kodėl tokia yra, ji ieškojo taip pat besijaučiančių savo lyties atstovių. Būdama 41–erių ji pradėjo draugauti su Ann Walker, kuriai 1834 metais meilę prisiekė vestuvių ceremonijoje bažnyčioje – moterys apsikeitė žiedais ir pasižadėjo būti ištikimos (tai buvo tik simbolizmas, nes moterų santuoka nebuvo laikoma legalia to meto Anglijoje). Šią tikrą ir jautrią dviejų moterų meilės istoriją XIX amžiuje ir atkuria serialas.
8. „Pelkių žmogus“ / Swamp Thing
Serialas „Pelkių žmogus“ per trumpą laiko tarpą sugebėjo palikti pastebimą pėdsaką kino pasaulyje. Jei mėgstate serialus, kurie apima daugiau nei vieną žanrą, šis serialas yra vertas dėmesio. Pirmąsias dvi serijas surežisavęs režisierius Len Wiseman yra pasižymėjęs filmuose: „Underworld“ serijos (siaubo filmas), „Live Free or Die Hard“ (veiksmo trilerlis), „Total Recall“ (mokslinės fantastikos). Šio režisieriaus kūryba yra puikiai perteikiama „Pelkių žmogus“ serijose, režisierius pritaikė siaubo, veiksmo bei fantastinio mokslo elementus, kuriais yra paremtos gegužės gale debiutavusios serijos.
Serialui yra numatytos 10 serijų, iš kurių 8 jau pasirodė gyvajame eteryje. Pirmosios dvi serijos „Pilot“ ir „Worlds Apart“ kaip anksčiau minima yra režisuotos Len Wiseman. Šiose serijose yra susipažinama su pagrindiniais aktoriais Abby (aktorė Crystal Reed), Alec Holland (aktorius Derek Mears), Matt Cable (aktorius Henderson Wade) ir kt. Serialas prasideda scena, kurioje trys vyrai bando atsikratyti neaiškiais dėklais, tačiau būna užpuolami iš pelkės plūstančios būtybės. Du vyrai žūva, tačiau likęs išsigelbėjėlis perneša paslaptingą virusą, kuris ima sklisti per visą Luizianos valstiją. Tuomet pasirodo pagrindinė veikėja daktarė Abby, kuri vėliau padedama policinko Mattew bei Alec, kurie imasi tirti šį nežinomą, bet mirtinai pavojingą virusą. Tarp pirmosios serijos pabaigos bei antrosios serijos, Alec būna nužudomas nežinomo užpuoliko bei pasiglemžiamas pelkės. Šioje scenoje išvystame itin grafišką pabaisą, kuri išgąsdina Abby. Antrame epizode tiriantieji virusą, susipažysta su tikrąja jo kilme bei dėl kokios priežasties jis buvo išplatintas į pelkę.
Filmas išties kupinas smurto scenų, nestokoja žiaurumo, „Mūsų planas nuo pat pradžių buvo paversti „Pelkių žmogų“ tokiu serialu, kuris būtų paremtas kraują stingdančiomis, žiaurumu perpildytomis, suaugusiems skirtomis scenomis bei paversti serialą kiek įmanoma baisesniu“, – prasitarė serialo prodiuseris Gary Dauberman.
Negalime nepaminėti garsiojo „Pelkių Žmogaus“ kostiumo, kuris sulaukė daug pagyrimų. Pasak akotriaus Derek Mears, visi dirbę kūrybinėje filmo pusėje padirbėjo išties iš peties. Aktorius kartojo, jog šis kostiumas buvo lyg „Kadilakas“ visų kostiumų, kuriuos akotriui yra tekę vilkėti. Filmo kūrybinė grupė pasistengė, jog žiūrovams šis kino produktas iš kūrybinės pusės atrodytų aukščiausios klasės.
Serialas yra nominuotas apdovanojimams „Saturn Awards“, už labiausiai žiūrimą super herojinį serialą. Filmo kūrėjai įdėjo nemažai pastangų, skirdami dėmesį mažiausioms detalėms. Stulbinami vaizdo efektai, puiki vaidyba bei įdomi istorija yra priežastys, dėl kurių verta įsitraukti į šią, komiksams prilygstančią siaubo bei veiksmo kupiną detektyvinę dramą.
7. „Skėčio akademija“ / The Umbrella Academy
Fantastinis „Netflix“ serialas „Skėčio akademija“ aprėpia daugelio mėgstamas temas,tačiau suteikia ir naują žvilgsnį į kitą superherojų gyvenimo pusę, parodo sudėtingus santykius ir problemas, užklumpančias dėl nepaprastų gebėjimų.
Serialas prasideda žvilgsniu į praeitį – į 1989-uosius, kai 43 moterys, įvairiuose pasaulio kampeliuose, pagimdė vaikus, nors dienai prasidėjus, nei viena jų nebuvo nėščia. Sudomintas tokio reto ir mistinio reiškinio ekscentriškas milijonierius seras Redžinaldas Hargreivas (akt. Colm Feore), surado ir įsivaikino septynis tokius vaikus. Jau pirmosiomis serialo minutėmis tampa aišku, kad visi šie vaikai turi tam tikrų ypatingų sugebėjimų bei galių. Vaikystėje jie vykdė įvairias misijas ir kovojo su blogiu bei tapo žinomi visame pasaulyje, tačiau suaugus – jų keliai išsiskyrė ir jie visi paliko akademiją, kurią ilgą laiką vadino namais.
Savo suaugusiųjų gyvenimą kiekvienas jų kūrė skirtingai: Vania (akt. Ellen Page) tapo atsiskyrėle smuikininke, kuri išleido knygą apie gyvenimą akademijoje, taip sugadindama savo santykius su broliais ir seserimi. Liuteris (akt. Tom Hopper) – tapo astronautu, kurį tėvas išsiuntė į misiją, į mėnulį, keturiems metams. Alison(akt. Emmy Raver-Lampman) gyvenimas tapo žurnalų viršelių istorijomis, kai ji atrado kiną ir ėmė vaidinti. Diegas (David Castañeda) ėmė slapta padėti policijai ir spręsti nusikaltimus, o Klausas (akt. Robert Sheehan) tapo priklausomu nuo narkotikų ir alkoholio. Numeris penki (akt. Aidan Gallagher) dar vaikystėje, nepaisant tėvo draudimų pabėgo į ateitį, o Benas (akt. Justin H. Min ) yra miręs ir tik kaip vaiduoklis kartais pasirodo Klausui,siekdamas jam padėti.
Tėvo laidotuvės sukviečia visus brolius ir seseris į akademiją, tačiau nei vienas jų neparodo noro likti ilgiau.Viskas pasikeičia staiga, iš ateities grįžus numeriui 5, kuris pabėgo iš akademijos prieš dešimtmečius ir grįžta vis dar vaiko kūne, nepaisant to, teigia, kad jam 58-eri ir po 8-ių dienų įvyks apokalipsė. Ne visi iškart sutinka dirbti kartu, siekiant išvengti pasaulio pabaigos: po metų praleistų atskirai, kiekvienas vis dar turi savų priežaščių pykčiui laikyti.
Serialo veikslas vyksta keliose terpėse: ir dabartyje, ir praeityje. Dabar veikėjai stengiasi sustabdyti artėjančią pabaigą, bet bando spręsti ir kasdienes, gyvenimiškas problemas. Vania stengiasi užmegzti artimesnius santykius su vienu iš savo mokinių – Leonardu,(akt. John Magaro) kuris istorijai progresuojant, paaiškėja, nėra tuo, kuo apsimeta. Liuteris stengiasi suvienyti visus brolius ir seseris ir tapti lyderiu, bei bando nuslopinti savo jausmus Alison, kuri stengiasi susidoroti su dukros ilgesiu ir viešai aptarinėjama griūvančia santuoka.
Klausas bando atsisakyti priklausomybių ir susigyventi su matomu mirusio brolio Beno vaiduokliu. Diegas stengiasi padėti policijai saugoti žmones ir slapta tiria nusikaltimus, kurie pražudys jo gerą draugę ir buvusią merginą. O numeris 5, ne tik stengiasi daryti viską, kad išvengti apokalipsės, bet ir bando susigyventi su metais, praleistais ateityje ir pasaulio pabaigos vizijomis.
Šeimos svarba, sudėtingi brolių ir seserų santykiai , abejingas tėvų požiūris, pykčio ir pagiežos laikymas – tai tik keletas iš pagrindių temų gvildenamų šiame seriale. Kiekvienas veikėjas atrodo įvairiapusis, daugialypis ir nėra pavaizduojamas kaip vien tik geras ,ar blogas, mes – žiūrovai, galime pamatyti jų elgesio priežastis ir pasėkmes, stebėti veikėjų progresą.
6. „Ką mes veikiame šešėliuose“ / What We Do in The Shadows
Dokumentinių filmų kūrimas dažnai yra sudėtingas, ypač kai reikia filmuoti kraujo ištroškusius bei neprognozuojamus vampyrus. Būtent „mokumentary” (netikros dokumentikos) principu yra nufilmuotas Jemaine‘o Clementės režisuotas tamsaus humoro komedijinis serialas „Ką mes veikiame šešėliuose“. Jei jau esate matę 2014 metų filmo versiją, tuomet privalote pamatyti ir serialą. Šį kartą veiksmas persikelia iš Naujosios Zelandijos į Jungtines Amerikos valstijas.
Nandoras negailestingasis (akt. Kayvanas Novakas) yra 757 metų vampyras, kuris prieš pusaštunto šimto metų buvo Osmanų karys, garsėjantis nepaliaujamu troškimu žudyti. Lazlas (akt. Matas Berry) anglų didikas, kuris filme nestokoja keiksmažodžių bei juodo humoro buvo pasinėręs į seksualinę aferą su vampyre Nadja (akt. Natasia Demetriou), kuri Lazlą aferos metu nužudė ir pavertė vampyru. Prie jau gana šiurpiai skambančios trijulės filme prisideda Nandoro tarnas Guillermo (akt. Harvey‘is Guillen‘as), kuris tarnauja Nandorui jau 10 metų bei labai trokšta tapti vienu iš jų. Paskutinis pagrindinis filmo veikėjas yra Kolinas Robinsonas (akt. Markas Proksch). Kolinas šiek tiek kitoks nei kiti vampyrai, jis yra energetinis vampyras. Skirtingai nei paprasti vampyrai, Kolinas gyvena paprasto žmogaus ofiso gyvenimą bei siurbia žmonių energiją savo beprasmiškomis ir nuobodžiomis kalbomis.
Apleistame dvare gyvenanti vampyrų grupelė pirmame serialo epizode ruošiasi senojo vampyro Piterio sugrįžmui. 8000 metų senumo šiurpą kelianti mumija prisikelia bei ima priekaištauti vampyrams, jog šie nesugebėjo užkonkuruoti pasaulio. Viskas skamba kaip iš neprasto siaubo filmo, tačiau ši siaubo komedija yra paremta labai šmaikščiu neišsenkančiu humoru. Žinoma, seriale yra keletas kraujo scenų bei šiurpą keliančių garso takelių, tačiau serialas spaudžia juoko ašaras dar prieš siaubingo Piterio pasirodymą. Nandoras ir jo tarnas Guillermo yra ypač juokinga porelė. Vampyras dažnai tyčiojasi iš savo patarnautojo Guillermo, jog šis nėra vampyras bei net neturįs teisės juoktis kartu su kitais vampyrais. Guillermo vampyrams yra lyg maisto tiekėjas ir namų tarnas, į dvarą viliojantis nekaltus paauglius.
Vampyrų Lazlo ir Nadjos duetas taip pat keliantis juoką. Porelė dažnai vakarais mėgsta pasivaikčioti bei medžioti nieko nenutuokiančas aukas. Tačiau Nadja yra pašėlusi bei dažnai ieško seksualinių nuotykių, kuriuos yra net turėjusi su mumiją primenančiu, 8000 metų senumo Piteriu (beje pasak Nadjos, tuo metu Piteris atrodė patrauklesnis). Vampyrės seksualiniai nuotykiai dažniausiai baigiasi meilužių dekapitavimu.
Filme yra tradiciškas konfliktas tarp vilkolakių bei vampyrų, kurie regėti tokiuose filmuose kaip „Saulėlydis“. Tarp grupuočių įsiplieskia konfliktas, kuomet du stipriausi genčių atstovai būna išrenkami kovai. Stipriausias vampyrų grupelės narys Nandoras bei dičkis iš vilkolakių stoja akis į akį. Tačiau kaip ir daugelyje filmo scenų veikėjai tiesiog daugžodžiauja apie žiaurus dalykus, bet jų neįvykdo. Viskas būna pateikiama juoko formoje, Jemaine‘as režisuodamas šį TV šou išties pasitelkė orginalų juodąjį humorą.
5. „Seksualinis švietimas” / Sex education
Lytinio gyvenimo priėmimas ir suvokimas yra svarbus etapas kiekvienam bręsti pradėjusiam paaugliui. Tai nežinomas ir dar nepažintas pasaulis, kuris skatina jauną žmogų eksperimentuoti ir interpretuoti lytinį pasaulį savaip. Tai pastato pamatą pradiniam ir tolimesniam suvokimui apie lytiškumą ir lytinį gyvenimą, o dažnai pasitaiko, jog šis yra suvokiamas ir konstruojamas klaidingai, pasikliaujant porno industrija ar nuogirdomis. Toks savotiškas lytinis švietimas atsispindi ir naujai išleistame seriale „Seksualinis švietimas”.
2019 metais šviesą išvydęs naujas serialas „Seksualinis švietimas” jau spėjo pelnyti ne tik pripažinimą jaunų žmonių tarpe, tačiau ir tarp suaugusiųjų. Tai komedinė drama apie paauglius, mokyklą ir pirmas seksualines patirtis. Pagrindinio serialo veikėjo mama dirba seksologe, o nieko nežinodamas apie lytinį gyvenimą šešiolikmetis Otis, siekdamas užmegzti artimesnį ryšį su savo mokyklos simpatija Maeve, tampa savo mokyklos mokinių seksologu ir konsultuoja paauglius jiems iškilusiais klausimais.
Paauglio mama seksologė (vaidina Gillian Anderson) ir jos paauglys sūnus (vaidina Asa Butterfield), kuris susiduria su sunkumais ir jį kamuojančiais klausimais bei neramumais seksualine tema, atskleidžia kompromituojantį turinį. Seriale apstu atvirų scenų, naudojamas jaunatviškas žodynas bei žargonas, suprantamas ir atitinkamai parinktas serialo auditorijai – šiuo atveju paaugliams. Serialo autorė Laurie Nunn sako, jog mintis parašyti serialo idėja gimė visai netikėtai: „Aš pastebėjau save tyrinėjant keistus dalykus. Kartais aš praleisdavau valandas tyrinėdama save pirštais – keista.“
Serialas filmuotas britiškoje mokykloje, britiškoje aplinkoje su britų paauglių komanda, tačiau vis tiek, žiūrint serialą jaučiasi amerikietiška atmosfera. Kultūriniu požiūriu, atmosfera yra nespecifinė, su daugeliu elementų iš JAV patirties: „Letterman“ stiliaus striukės ir uniformų nebuvimas, amerikietiškos plaukimo komandos, simboliniai amerikietiški mokyklos šokiai, „Breakfast Club“ stiliaus mokyklos spintelės, mokiniai žaidžiantys Amerikietišką futbolą ir k.t… Todėl, tikėtina, kad šis britų ir amerikiečių mišinys yra bent iš dalies sukurtas tam, kad šou taptų labiau tarptautinis, kaip ir ankstesnis išpopuliarėjęs „Netflix“ paauglių serialas „Elite“.
Serialo seksualinis turinys yra labai platus: žiūrovai mato ir vyrų, ir moterų nuogumą, įskaitant ir lytinius organus, veikėjai lytiškai santykiauja ir atvirai kalba apie orgazmus, kūno skysčius, seksualines praktikas ir patirtis, pozicijas, kūno dalis ir t.t. Serialas apima ir tolerancijos temą. Jame aiškiai pavaizduojami orientacijų skirtumai, taip pat ir aseksualumas (lytinio potraukio neturėjimas). Parodomas skirtumas tarp suaugusio žmogaus suvokimo – 50-metį pasiekusios motinos požiūrio bei paauglio drovėjimosi vis dar apie tai kalbėti ir tai pažinti. Seriale vaizduojamos kartais ir absurdiškos situacijos (pavyzdžiui paauglio bandymas naudoti viagrą), tačiau serialo kūrėjai yra įsitikinę, jog tokios situacijos yra realios ir labai dažnai pasitaikančios tarp bręsti pradedančių paauglių, kurie dar tik pradeda pažinti save, savo ir kito žmogaus kūną.
„Sex education“ serialo pavadinimas yra tarsi „magiškas“ šešiolikmečio Očio seksualinės terapijos apipavidalinimas, kuris trunka viso serialo metu ir nurodo ką žiūrovai gali „pasiimti“ iš šio serialo. Vietoj to, kad paaugliai ieškotų informacijos Google ar mokytųsi iš porno industrijos, moksleiviai renkasi eiti pas savo bendraamžius ir dalintis tikromis istorijomis bei potyriais, kurie yra realūs ir neiškraipyti. Serialo autorė teigia: „Kartais, tiesiog reikia turėti su kuo pasikalbėti. Mes visi perėjome per šį nemalonų etapą, tačiau tai vis tiek buvo geriausi metai mano gyvenime.“
Serialas tarsi skatina nesidrovėti ir atvirai kalbėti apie seksualinį gyvenimą paauglių tarpe, nes lytinis švietimas yra svarbus šių dienų visuomenei ir jaunimui, norint išvengti nesklandumų lytiniame gyvenime, lytiškai plintančių ligų, neplanuojamų nėštumų bei suvokti lytinio gyvenimo prasmę bei kaip viskas yra iš tikrųjų.
4. „Spektaklis“ / The Act
Kaip yra teigęs kultinių siaubo ir fantastinių knygų autorius Stivenas Kingas, „žmogžudystė,kaip bulvių taškučiai. Negali sustoti pabandžius tik kartą.” Nusikaltimai ir smurtas, seniai pamiršti ar visiškai neseniai įvykę, ir toliau sėkmingai domina auditorijas. Nuo Tedo Bandžio ir Džefrio Dahmerio dokumentikų ir filmų didžiuosiuose ekranuose, iki serialų, paremtų visiškai šviežiais, laiko nepaliestais įvykiais. Būtent tokiais įvykiais ir remiasi serialas „Spektaklis”. Tai realaus gyvenimo istorija dar 2015-ais pašiurpinusi ir į dvi barikadų puses suskaldžiusi Jungtines Amerikos Valstijas.
Kai 2019-ais metais serialas „Spektaklis” pasirodė „Hulu“ platformoje ne visi buvo sužavėti. Ir tikrai ne dėl prasto scenarijaus ar vaidybos, veikiau atvirkščiai – kino kritikai gyrė pragrindinių aktorių vaidybą ir realistiškumą. Didžiausios kritikos strėlės skrido būtent iš G.Blanchard – merginos, kurią gyvenimo istoriją šis serialas ir vaizduoja. Ji kritikavo serialo prodiuserių neprofesionalumą, tikrų vardų ir vietų vartojimą be jokio jos sutikimo. Išties, ši tikra istorija yra itin asmeniška ir jautri. 2015-ais G.Blachard ir jos vaikinas N.Godejohn, nužudė merginos motiną D.Blanchard, kuri sirgo Miunhauzeno sindromu ir visą laiką melavo dukrai dėl tariamų jos ligų.
Serialas seka identišku scenarijumi: jaunos merginos Gypsy (akt. J.King) ir jos motinos Dee Dee (akt. P.Arquette) gyvenimą. Jau pačioje pradžioje galima pastebėti perdėtą Dee Dee rūpestingumą dukros atžvilgiu ir įtarimą keliančias mergaitės ligas. Nors Gypsy tariamai negali vaikščioti ir yra daug kam alergiška, visa tai, laikui bėgant, paaiškėja yra melas ir motinos ligos vaisiai. Miunchauzeno sindromu serganti moteris visomis išgalėmis stengiasi surasti bet kokią tariamą ligą dukrai, taip net klastodama dukros medicininius išrašus.
Kai mergina pradeda sudėti dėlionės dalis į vietą, ji ima nekęsti motinos už griaunamą gyvenimą ir kontrolę. Maištaudama mergina ima ieškoti savęs ir susipažįsta su vaikinu per internetą. Iš pradžių Nikas (akt C.Worthy) atrodo mielas ir geras, tačiau vėliau paaiškėja, kad jis turi ir tamsiąją pusę: alter ego vardu Viktoras. Kai Gypsy sužino, kad motina slėpė net tokius faktus, kaip tikrąjį merginos amžių, jos mintyse išsivysto planas motiną nužudyti. Kartu su Niku, jie įvykdo nusikaltimą, tačiau tai neišsprendžia visų Gypsy problemų.
Šis serialas aptarinėja sudėtingas ir tamsias temas. Čia minimas ne vienas asmenybės sutrikimas ir tai daroma pakankamai etiškai ir delikačiai, neromantizuojant ir nesukuriant nebūtų stereotipų ar iliuzijų. Aptarinėjamos yra ir seksualumo temos. Gypsy, visą gyvenimą beveik kaline laikyta mergina, patenka į atvirą pasaulį, mėgina susitikinėti ir kurti santykius. Ne mažiau svarbūs ir motinos – dukters santykiai. Sudėtingi ryšiai siejo ir Dee Dee bei jos motiną Emą (akt.M.Martindale). Jų istorija yra beveik parerali Gypsy ir Dee. Nors pastaroji ir nenužudė Emos savomis rankomis, tačiau žymiai prie to prisidėjo. Šis aspektas sukuria iliuziją, kad visi mūsų veiksmai sugrįžta ir kartu piešia niūrią ateitį Gypsy ir jos gyvenimui.
Seriale gausu manipuliacijos, keršto ir toksiškos meilės. Kadangi remiasi tikra istorija, tai neatrodo tolima ir nerealu, o priešingai: sukelia baimę, verčia atidžiau stebėti net pačius artimiausius ir jų tikslus. Nors aktoriai ir prodiuseriai padarė puikų darbą, tačiau stipriausas pliusas čia – pati originali istorija. Vos išgirdus apie šį realų nusikaltimą šiurpsta oda, o pasidomėjus daugiau, verčia pasamprotauti: kas išties šioje istorijoje yra kaltas? Ar mergina, metai iš metų gyvenusi tarp melo ir mamos paranojų, ar motina, kuri leido ligai užvaldyti ne tik save, bet ir savo dukrą? Tikroji Gypsy šiandien dienas leidžia Misūrio pataisos namuose, kuriuose praleis 10 metų, po to, kai prisipažino kalta dėl antro laipsnio žmogžudystės. Ji neseniai susižadėjo su kitu kaliniu – Kenu. Jie susipažino po to, kai jis parašė merginai laišką, pamatęs dokumentinę laidą apie ją. Buvęs merginos draugas Nikas buvo pripažintas kaltu dėl pirmo laipsnio nužudymo ir likusias gyvenimo dienas praleis kalėjime.
3. „Matrioška“ / Russian Doll
Įsivaizduokite, jeigu kiekvieną dieną atsikeltumėte toje pačioje vietoje ir viskas vyktų taip pat kaip vyko vakar: suptų tie patys žmonės, sakytų tuos pačius žodžius, siūlytų tuos pačius dalykus ir jūs atrodytumėte taip pat. Įsivaizduokite, jog negalėtumėte nieko pakeisti, tik savo pačių elgesį ir pasirinkimus. Kad ir kiek bandytumėte, tai nieko naujo neatneštų, jūs vėl ir vėl gyventumėte toje pačioje dienoje. Galbūt, ta diena norėtų jums kažką pasakyti, parodyti ar priversti kažką suvokti? Būtent tokį užstrigimą savo paties pragare pristato naujas „Netflix“ serialas „Matrioška“.
Savo gimtadienio dieną, vakarėlyje, Nadia (Natasha Lyonne) netikėtai miršta ir vėl atsiduria vonioje, kurioje ir prasidėjo serialo siužetas. Sumišusi moteris galvoja, jog tai kažkoks keistas jei pasiūlytų narkotikų poveikis ir stengiasi tai išsiaiškinti. Nadia vis miršta ir prisikelia toje pačioje vietoje, pradėdama savo gimtadienio vakarėlį iš naujo. Ji įstringa vienoje ir toje pačioje dienoje, kuri neturi pabaigos. Stengdamasi išsiaiškinti kodėl taip vyksta, Nadia sutinka neurotiką Allen (vaidina Charlie Barnett), kuris išgyvena lygiai tą patį, tik yra užstrigęs savoje toje pačioje dienoje. Nadia ir Allen kartu pradeda savo ypatingą kelionę, to net nenorėdami, stengiasi išsiaiškinti kuo jie yra susiję ir kodėl užstrigo nepaaiškiname prisikėlimo cikle. Vienas iš kito jie daug sužino ne tik apie vienas kitą, bet ir apie patys save.
Iš tiesų „Russian Doll“ serialas pasakoja istorija apie moterį, kuri yra sulaukusi krizinio savo amžiaus. Buvimas 36-erių, tai tarsi buvimas „4 valandoje“. Moteris vartoja narkotikus ir alkoholį, labai daug rūko ir gyveną nerūpestingą gyvenimą, turėdama tik augintinį. Filmo herojė labai ciniška, turi ryškų charakterį. Jos kalbėjimo maniera transliuoja pasitikėjimą savimi, ironiją, nuolat naudojamas sarkazmą, kalba labai laisva, tarsi jai niekas neberūpi. Giliau pažvelgus į šį personažą, galime suvokti, jog už ironiškos ir juokingos kaukės slypi kur kas daugiau. Pasirinkdama narkotikų, alkoholio ir cigarečių vartojimą ir tokį gyvenimo būdą, ji neįtikina žiūrovo, kad yra laiminga.
Filmo režisieriai aiškina filmą, kaip užstrigimą narkomanijoje. Narkotikų vartojimas, tai emocinė mirtis į kurią pakliuvęs žmogus užstringa viename ir tame pačiame cikle. Jis griauna santykį su savimi pačiu, su artimaisiais, aplinkiniais, naikina socialinį elgesį. Serialo pagrindinė mintis yra perteikti priklausomybės nuo narkotikų raidą. Įdomiausias faktas, jog serialo kūrėja Natasha Lyonne, kuri seriale ir vaidina Nadia, perteikia savo realaus gyvenimo įvykius. Aktorė buvo priklausoma nuo alkoholio ir narkotikų. 2005 metais buvo gydoma nuo Hepatito C, turėjo širdies infekciją, pažeistus plaučius. Natasha Lyonne išgyveno širdies operaciją atstatyti padarytai žalai. Ankstyvoje savo karjeros pradžioje ji buvo priklausoma nuo heroino, tad dabar šio serialo režisavimas savotiškas aktorės „sugrįžimas“. Natasha Lyonne seriale norėjo atkartoti kaip būtent atrodo narkomano įprasta diena. Nuolatinis buvimas vonioje tampa pagrindiniu simboliu, kurį galime susieti su mediniu žaislu matrioška – vis „prisikeli“, bet jau mažesnė.
Natasha Lyonne komentuoja: „Aš buvau gyva tokia pat gera, kaip ir mirus. Nemažai žmonių išvis negrįžta. Aplinkiniai iš tikrųjų stengėsi mane ištraukti iš mano pačios batų“, būtent tai aktorė ir norėjo pavaizduoti seriale „Matrioška“. Galbūt, serialą būtų galima pavadinti ir savotiška terapine priemone, nekaltinant ir nesmerkiant vartojančius. Mirties ir prisikėlimo ciklas leidžia įsigilinti į situacijas ir narkomano gyvenimą, jo pasirinkimus bei kaip kiekvienas pasirinkimas gali pakeisti dienos eigą.
2. „Euforija“ / Euphoria
21 amžius – tai laisvų žmonių ir laisvų pasirinkimų laikotarpis. Narkotikai nebeatrodo sunkiai pasiekiami, seksas tarp nepilnamečių, rodos, tapo įprastu reiškiniu, o smurto apraiškas regime kiekvieną dieną per televiziją. Kartais gyvendami savo gyvenimą ir nesusidurdami su panašia aplinka, net nesusimąstome, kad visai šalia mūsų jauni žmonės kenčia nuo priklausomybės narkotikams, alkoholiui, seksui ir turi įvairių psichologinių problemų, kurias stengiasi malšinti šiais būdais. 2019 metais naujai pasirodęs režisieriaus Sam Levinson serialas „Euforija“ būtent ir pasakoja 21 amžiui būdingas opias jaunimo problemas.
Serialas „Euforija“ pasakojamas pirmu asmeniu, tarsi dienoraščio forma. Filmavimo pobūdis yra kiek neįprastas bet įdomus tuo, kad režisierius sugeba prikaustyti dėmesį išlaikydamas nuolatinę įvykių seką ir pokalbius, kurie turi reikšmę bei paaiškinimus. Dažnai kadrai peršoka nuo dabarties į praeitį, o tai padeda suprasti kodėl viskas vyksta taip, kaip vyksta. Tai prikausto ir išlaiko dėmesį, nes dabarties ir praeities siejimas, leidžia suprasti ir pažinti kiekvieną herojų individualiai, jo asmenybę, požiūrį į gyvenimą, skirtingą gyvenimo istoriją bei ką jam teko išgyventi ir patirti.
Iš esmės serialas labai aiškiai atskleidžia psichologines problemas, minimi tokie sutrikimai kaip obsesinis kompulsinis sutrikimas, panikos atakos, nerimo sutrikimai ir kt. Parodoma kaip vaikystėje patirtos traumos ir išgyvenimai gali įtakoti jau suaugusio jaunuolio gyvenimą, kaip tai palieka pėdsaką jo gyvenime ir pasirinkimuose bei kaip tai keičia jo socialinį elgesį. Serialas apima priklausomybės nuo narkotikų, sekso, smurto, lytinės orientacijos, lyties keitimo ir daug kitų panašių psichologinių temų, kurios leidžia labiau įsigilinti į kiekvieno herojaus vidinį pasaulį bei suvokti pasaulyje vyraujančią įvairovę ir skirtumus.
Serialo autoriams puikiai pavyko pagauti naujųjų laikų atmosferą, tai yra tikrų tikriausias 21-ojo amžiaus jaunimo gyvenimo atspindys. Seriale nuskamba frazė: „Juk dabar jau nebe 80-tieji“, tai pasako, jog gyvename labai laisvoje šalyje (serialo atveju Amerikoje), turime labai laisvą ir nevaržomą požiūrį į gyvenimą, turime begalę pasirinkimų ir galime viską lengvai gauti. Tai apima ir nelegalių medžiagų gavimą, alkoholio vartojimą bei seksualinį gyvenimą. Šiuolaikiniame pasaulyje nusipirkti narkotikų yra paprasta, lytinį gyvenimą jaunuoliai pradeda labai anksti, būdami dar nepilnamečiais. Pasirinkimus įtakoja ir draugų bei bendraamžių nuomonė bei patirtys.
Pavyzdžiui, seriale nekaltybės dar nepraradusi mergina, kai tuo tarpu visos jos draugės jau yra turėjusios lytinių santykių, stengiasi pritapti ir vadina save „pasileidėle“, ji meluoja ir stengiasi kuo greičiau pradėti lytinį gyvenimą neatsižvelgdama su kuo jis bus pradėtas. Tai labai aktuali problema mūsų pasaulyje, ypač jaunuolių ir paauglių tarpe, kai stengiamės pritapti ir neišsiskirti, nenorime būti atstumti, todėl pasiduodami tam, jaunuoliai „pamina“ savo vertybes. Seriale taip pat paliečiama ir apkalbų tema, plintančių nepadorių vaizdo įrašų, žeminimo, kūno kulto tematikos, kurios yra aktualios mokyklose.
Apskritai serialo kontekstas yra labai įvairus ir platus, leidžiantis pažvelgti į jaunimo pasaulį iš arti ir su kokiomis problemomis jie susiduria, kaip stengiamasi suvokti save ir formuoti savo asmenybę, turint skaudžias vaikystės patirtis ir renkantis lengviausią kelią – narkotikus ir tiesiog savęs naikinimą. Narkotikų tema apima ir pavaizduoja kaip tai veikia ne tik vartojantį žmogų, bet ir jo šeimą bei aplinką: kokius sunkumus tenka išgyventi artimiesiems, kokiu priemonių jie imasi.
1. „Černobylis“ / Chernobyl
Lietuvoje filmuotas serialas pasakoja kraupiai realią istoriją apie katastrofą Černobylio atominėje elektrinėje, įvykusi 1986-ųjų metų balandžio dvidešimt šeštąją. Iš sovietinių radijo bei televizijos kanalų (jų tada buvo vos keli) jokių pavojaus signalų nebuvo siunčiama, tik po kelių dienų buvo pasakyta, kad Černobylio atominėje elektrinėje įvyko nedidelė avarija, situacija kontroliuojama, o Sovietų sąjungos vyriausybė sudarė specialią komisiją incidentui ištirti. Frankfurto miesto valdžia jau trečią avarijos dieną rekomendavo savo gyventojams neleisti vaikų žaisti į gatves, o tarybinė liaudis, praėjus penkioms dienoms nuo katastrofos miestų ir miestelių gatvėmis ramiausiai žygiavo gegužės pirmosios demonstracijoje. Maskvoje nuo Lenino mauzoliejaus šypsojosi Michailas Gorbačiovas, kuris tada tikrai žinojo tiesą apie katastrofos mastus ir buvo asmeniškai atsakingas už tai, kad liepė slėpti bet kokią informaciją apie mirtiną pavojų.
Iš pirmosios „Černobylio“ serijos sužinome, kad ir atominės elektrinės operatoriai (beje, visi diplomuoti fizikai) taip pat nesuprato, kaip reikia elgtis sprogus reaktoriui. Visi jie kaip mantrą kartoja jiems įkaltus žodžius: „Tarybiniai reaktoriai sprogti negali“.
Keturios pirmosios serijos skirtos detaliai katastrofos likvidavimo kronikai kai step by step principu stengiamasi kuo tiksliau restauruoti tragiškus įvykius, lemtingus sprendimus, cinišką politikų melą ir pasiaukojamus „likvidatorių“ žygdarbius, dėl valdžios pasirinktos taktikos paskui ilgam paliktus užmaršties zonoje.
Serialas prasideda vieno iš tikrųjų įvykių herojaus Valerijaus Legasovo (Jared Harris) žodžiais: „Kokia yra melo kaina? Mes stengėmės nepainioti melo su tiesa, tačiau jei pakankamai ilgai klausysimės melo, visai prarasime gebėjimą mokėti atpažinti tiesą.“ Praėjus dviem metams po katastrofos šis profesorius fizikas, nuo pirmų avarijos valandų buvęs pavojaus zonoje ir priiminėjęs svarbius sprendimus, nusižudė, bet paliko į buitinį magnetofoną įrašytus monologus. Šiuos įrašus tyrinėję specialistai dabar sako, kad minėtos citatos juose nėra. Tai niekaip nesumenkina paties serialo, siekiančio būti maksimaliai realistišku ir šio tikslo tikrai pasiekiančio visomis įmanomomis priemonėmis.
Aišku, nereikia pamiršti, kad „Černobylis“ nėra dokumentinis serialas, tačiau autorių siekis būti tikroviškiems kiekvienoje, net menkiausioje detalėje vertas visokeriopos pagarbos. Nemažai prie šio beveik dokumentinio tikslumo prisidėjo serialo autoriams talkinęs nemažas lietuvių konsultantų bei asistentų būrys. Visus serialo žiūrovus, ypač filmo vaizduojamų įvykių metu gyvenusios šioje „geležinės uždangos“ pusėje žiūrint „Černobylį“ apima skaudus atpažinimo jausmas, ir iš genetinės atminties klodų iškyla kažkada patirtos, tačiau nepamirštos emocijos.
Skubus pasitarimas įvyksta anuometinio partijos pirmojo sekretoriaus M. Gorbačiovo kabinete Kremliuje, po kurio fizikas Valerijus Legasovas ir viceministras Borisas Ščerbina skubiai siunčiami į Ukrainą stebėti įvykius iš arti ir organizuoti būtinus katastrofos likvidavimo darbus. Nuo šio momento serialo siužetas bus pasakojamas gretinant dvi fabulos linijas – realios avarijos likvidavimo kroniką ir Legasovo bei Ščerbinos tarpusavio santykių raidą nuo abipusės neapykantos iki profesinės pagarbos ir net šiltų žmogiškų jausmų. Partiniam „aparatčikui“ Ščerbinai Legasovas pradžioje atrodo kaip tipiškas inteligentas, be reikalo panikuojantis ir perdedantis pavojų. Mokslininkui gi jo porininkas tėra „pasipūtęs, bukas ir užsispyręs asilas“, nemėgstantis prieštaraujančių, nes taip partijos vadovybėje yra įprasta.
Legasovas avarijos epicentre yra vienintelis žmogus, kuris supranta ne tik katastrofos mastą, bet ir žino, kokios pasekmės laukia pasaulio: jei nepavyks užgesinti po reaktoriaus sprogimo kilusio gaisro, kitas sprogimas nušluos nuo Žemės paviršiaus kelias aplinkines valstybes, įskaitant ir visą Pabaltijį). Legasovą vaidinančiam aktoriui Jaredui Harrisui lemta čia būti tragiku, tarsi įkūnijančiu antikinę išmintį: „Per didelis žinojimas gimdo didelį liūdesį“. O Ščerbiną vaidinantis švedų aktorius Stellanas Skarsgårdas parodo plačią jo herojaus charakterio metamorfozę – nuo visažinio partinio vadovo ir sovietinės nomenklatūros šulo iki maištininko, išdrįsusio pasipriešinti aukštesnei valdžiai.
Klaudija Benosenko, Arnas Mackonis, Gabrielė Butkutė, Gediminas Jankauskas
Taip pat skaitykite: Geriausi XXI amžiaus kino filmai pagal išleidimo metus
Reklama: Plagiato tikrinimas nemokamai
