Aukšta afrikos savanos žole apsuptas kiemas, naktis. Netoli molinio būsto kūrenasi laužas. Šeima ruošiasi vakarieniauti. Juodaodė moteris ir jos vyras – albinosas. Trobelėje slepiasi lygiai kaip tėvas, baltas gimęs paauglys sūnus. Šią naktį jis lyg ką nujausdamas neina prie ugnies – bijo. Kviesdama sūnų valgyti motina neišgirsta kaip savanoje traška basomis kojomis minami sausi žolynai. Netikėtai iš tamsos išlenda lenktais kardais ginkluotų vyrų būrys. Akimirksniu iš siaubo rekiančios moters akivaizdoje jie sukapoja šeimos tėvą į gabalus. Žmona klykia. Sūnus slepiasi. Žudikai prieš atsitraukdami susirenka svarbiausias aukos kūno dalis.
Tanzanijoje tikima, kad albinosų galūnės ir organai turi gydomųjų magiškų galių. Režisierius Noaz Deshe po filmo pasakojo, kad ši juosta nuo pradžių iki pabaigos jam pasirodė sapne. Pabudęs rytą jis jau žinojo, koks bus kitas jo projektas.
Vieno albinoso berniuko Alias akimis pasakojama nūdienos Tanzanijos albinosų istorija. Stebint lyg žvėrį nuo medžiotojų basislapstantį paauglį ir vietos raganių žiaurumą, susidaro stiprus jei ne siaubo tai trilerio įspūdis, tačiau vienareikšmiškai nusakyti filmo žanrą sunku. Bėgimo vos gaudant orą įtampą čia dažnai pakeičia „niekas nevyksta“ lėtumas, tad manančius kad kinas tėra lengva pramoga gali ištikti bene ketvirtadalio premjeros salėje sėdėjusių likimas – jie tiesiog išėjo, nežinia ko labiau išvarginti – baimės ar lėtumo.
Kino filmo “White Shadow” kadras
Filmas prisodrintas mistinių nuotaikų ir ryškių, organiškų buitinių vaizdų. Kinematografijos aspektas pakeri, tačiau siužeto linija dažnai peržengia įtempto laukimo ribas, virsdama tikru kantrybės išbandymu. Juosta iš tiesų reikalauja dėmesio, ir vietomis labai primena publicistinę dokumentiką, tačiau kantrieji bus apdovanoti autentišku Tanzanijos ritmų pajautimu ir užkulisinėnmis kultūrinėmis perspektyvomis. Mat albinosų medžioklė – tai nematoma, nutylima šalies pusė. Apie šią problemą vengiama kalbėti net vietinių tarpe, o statistiniam turistui belieka egzotika kerintis, bet kiek apsimestinis fasadas.
Visi filme vaidinę aktoriai – neprofesionalai, tiesiog iš įvairių kaimų sukviesti albinosai vaikai. Nežinia kaip vaidmenys būtų pavykę kituose amplua, tačiau „Baltojo šešėlio“ herojų debiutas įtikina – turbūt todėl, kad jie vaidina patys save. Nepaisant aplinkybių filmui nebūdingi tipiški debiutanto niuansai – juosta susukta profesionaliai, o esminis trūkumas – filmo ištęstumas – gali būti patesintas įtaigumu: atmintyje išliks labai ilgam.
Kino filmo “White Shadow” kadras
Filmo premjera įvyko ir Tanzanijoje, kur savanoje pastatytoje palapinėje vieną vakarą susirinko visi vaidinę ar kitaip prie „Balto Šėšėlio“ kūrimo prisidėję žmonės. „Tai buvo labai svarbus įvykis vietos bendruomenei“ – pasakojo režisierius N. Deshe, ir netrukus tylesniu balsu pridūrė, kad netrukus po juostos peržiūros su juo susisiekė keletas vietinių „dylerių“ ir pasiteravo ar jis galėtų padėti gauti albinosų mėsos.
Filmas pelnęs aštuonis tarptautinius apdovanojimus (tarp jų Durbano kino festivalyje už geriausią režisūrą, Luigi De Laurentis apdovanojimą Venecijos kino festivalyje, taip pat nominuotas Pagrindiniam Komisijos prizui (Grand Jury Prize) Sundance kino festivalyje).
