Šiandien, 18 val. Kauno tautinės kultūros centre, Adomo Jakšto g. 18 – Vytauto DARAŠKEVIČIAUS (Vilnius) fotografijų parodos ir knygos „TRUMPIAUSIOS NAKTIES PASLAPTIS” pristatymas. Dalyvauja autorius, leidyklos ,,Kronta” darbuotojai.
Vakaras ,,Dainuokim!”: KUPOLINĖS DAINOS, veda Vita Braziulienė.
Rasų (Joninių) šventės atkūrimo Lietuvoje istorija autoriaus fiksuota beveik keturis dešimtmečius.
Daugiau nei prieš 40 metų pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje grupelė bendraminčių atgaivino šią vasaros saulėgrįžos šventę ir pradėjo naują jos šventimo tradiciją. Rasų šventė rekonstruota grindžiant etnografiniais šaltiniais ir folkloru, tikintis, kad ypatinga šventės vieta ir laikas – trumpiausia metų naktis, dainos ir paprastos apeigos – žolynų rinkimas, saulės palydėjimas ir sutikimas, nakties ugnių uždegimas, vainikų plukdymas, paparčio žiedo ieškojimas ir kt. – taps malonia mažai pažįstamus žmones vienijančia patirtimi.
Kaip ir daugelis Europos žemdirbiškų tautų, baltai vasaros saulėgrįžą šventė nuo neatmenamų laikų: ši šventė minima XIV-IXI a. istoriniuose šaltiniuose. Bet XX a. viduryje Joninės švęstos jau tik kaip vardadienis ar butaforinė sovietinio jaunimo diena. XX a. septintame dešimtmetyje rekonstruota šventė prigijo visų pirma tarp kraštotyrininkų, kultūros žmonių, inteligentų. Ji suvokta kaip istorinės atminties ir tautinės savimonės žadinimo bei stiprinimo būdas.
Nors sovietų valdžia netrukus šventę pavadino ,,nacionalistiniu sambūriu” ir ėmė drausti, ši tradicija nebenutrūko – Saulėgrįžos laužai ir dainos su įvairių kartų folkloro sąjūdžio dalyviais pasklido po Lietuvą.
Fotografijų parodoje eksponuojami vaizdai atskleidžia 1970 -2009 m. periodu įvairiose Lietuvos vietose vykusių švenčių apeigas, papročius ir nuotaiką.
Vytautas DARAŠKEVIČIUS gimė 1946 m. vasario 27 d. Prienuose.
Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, surengęs keliolika personalinių fotografijos parodų. Lietuvoje ir užsienyje eksponuotos jo fotografijos ne kartą pelnė apdovanojimus.
Jau daug metų Vytautas Daraškevičius be kitų temų aktyviai fotografuoja lietuvių kalendorines šventes bei folkloro renginius. Jo darbų Rasų švenčių tematika kolekcija ypač turtinga . 2006 metais Kinijoje vykusiame tarptautiniame fotografijos konkurse „Humanity Photo Awards” jo fotografijų ciklas Rasų tematika „Rasos – the most popular lithuanian annual festivity” buvo apdovanotas prizu. Tame pačiame konkurse 2009 metais autorius buvo apdovanotas už ciklą „Spring Rituals of the Ancient Baltic Religion” apie Jorės šventę.
2007 metais leidykla „Kronta” išleido V. Daraškevičiaus fotografijų albumą „Trumpiausios nakties paslaptis”.
2009 m. Vilniaus etninės kultūros centro leidykla išleido knygą ,,Kaziuko mugė” (Liberto Klimkos tekstas), kurioje panaudotos V. Daraškevičiaus šių dienų Kaziuko mugės (nuo 1979 m.) fotografijos.
LR Kultūros ministro 2005m. lapkričio11d. įsakymu V. Daraškevičiui suteiktas meno kūrėjo statusas.
Rasų šventėse dalyvauju ir jas fotografuoju nuo 1970 -tųjų metų. Pirmoji šventė Kernavėje iškart mane „pagavo” savo mistine nuotaika, įdomiais bei man naujais ritualais, įspūdingais vaizdais, galimybe pačiam pasijusti dalyviu, o ne žiūrovu.
Ilgainiui Rasų švenčių geografija išsiplėtė, teko švęsti ir kitose Lietuvos vietose. Visgi Kernavės piliakalnių bei Pajautos slėnio mistika suteikia šiai šventei ypatingą nuotaiką…
Per trisdešimt aštuonerius metus susikaupė ne vienas tūkstantis Rasų kadrų. Šioje parodoje norėjau atskleisti atkurtų Rasų švenčių apeigų eigą – nuo pasiruošimo šventei, nusileidžiančios saulės palydėjimo iki patekančios sutikimo, perduoti jų mistinę nuotaiką.
Peržiūrint fotografijas, atmintyje iškyla seniai praėjusių švenčių detalės. Laiko tėkmę vaizdžiai atspindi žmonių, dalyvavusių ne vienoje šventėje, veidai. O ypač ji ženkli, žvelgiant į vaikus, kurių kasmet Rasose būdavo gausu. Per tą laiką spėjo užaugti ne viena karta. Mano vaikai taip pat.
,,Šventėje mane supdavo aplink tvyranti gamtos visovė, vandens, laužų ir kvepiančios rasotos žolės kalbėjimasis dainoms aidint. Dovana – užsiliūliuoti gamtos misterijoje – ją išsinešiau iš tų naktų ir vis dar nešuosi su savimi…” – taip jau suaugusi savo vaikystės Rasas atmena mano jauniausioji dukra Rugilė.
Turbūt ir kitiems mažiesiems dalyviams ta šventė sukūrė panašų įspūdį, išliekantį ir perduodamą … Įdomu stebėti, kaip daugelis pirmosiose šventėse dalyvavusių vaikų po kokio dešimtmečio renkasi šventėn poromis, o dar po kiek metų jau vedasi ir savo atžalas. Gi ankstesnieji jauni tėvai prie savęs glaudžia anūkus….
