Skaidrinant vaistų kompensavimą, siūloma į šį procesą, kuris finansuojamas biudžeto lėšomis, įtraukti kitas valstybės institucijas bei nepriklausomus konsultantus. Taip pat siūloma atlikti vaistų kompensavimo sistemos auditą.
“Taip atverti pačio proceso duris – įleisti daugiau suinteresuotų šalių, kurios galėtų iškelti naudingus tiek įmonėms, tiek valstybiniu lygmeniu vertus klausimus”, – penktadienį Seime spaudos konferencijoje pareiškė “Ernst&Young Baltics” Neteisėtų veiksmų tyrimų ir prevencijos paslaugų skyriaus darbo grupės vadovas Liudas Jurkonis.
Pasak jo, dabar vaistų kompensavimo sistema yra ydinga, nes ji pavaldi tik Sveikatos apsaugos ministerijai.
“Ten yra žmonių, dirbančių po 10-15 metų, ir sistemos uždarumas, rotacijos nebuvimas neprisideda prie sistemos skaidrumo”, -teigė L.Jurkonis. Jis teigė pasigendantis pareigūnų argumentų, kodėl vieni ar kiti vaistai yra arba nėra kompensuojami.
Antikorupcijos komisijos narė parlamentarė Agnė Bilotaitė sakė pasigendanti informacijos apie komisijoje dirbančių žmonių sąsajas su vaistų kompanijomis.
Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė informavo, kad komitetas jau kreipėsi į Valstybės kontrolę, kad būtų atliktas vaistų kompensavimo sistemos veiklos auditas.
Anot jos, bus parengtos Farmacijos įstatymo pataisos, kurios reglamentuos komisijos narių rotaciją ir posėdžių periodiškumą bei uždraus komisijos nariams dirbti kitose komisijose, nagrinėjančiose skundus dėl kompensuojamų vaistų. D.Mikutienės teigimu, komisijos nariai negalėtų dirbti Valstybinėje ligonių kasoje.
“Taip pat bus ir atsakomybės klausimas. Iki šiol komisijose dirbantys nariai neturi jokios atsakomybės”, – teigė Seimo narė.
Pasak D.Mikutienė Lietuvoje kompensuojamo vaisto kelias iki paciento trunka 1300-1500dienų. Europoje ši trukmė trumpesnė – 300-400 dienų.
Lietuvoje vaistų kompensavimui skiriama apie 800 mln. litų.
