Per du šių metų vasaros mėnesius Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centre užregistruoti 74 pranešimai apie žarnyno infekcinių ligų protrūkius, iš kurių 61 protrūkis buvo užregistruotas šeimose, 9 – viešojo maitinimo įstaigose, 3 – vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir 1 susijęs su per prekybos įmonėje prekiautu maistu.
Dažniausia protrūkių priežastimi buvo ant žarijų paruošti kepsniai, iš anksto paruoštas maistas bei netinkamai laikytas, kryžminis maisto užteršimas tvarkymo vietose, netinkamas maisto tvarkymo inventoriaus, aplinkos valymas bei nepakankama rankų higiena.
Vasarą kasmet padidėja sergamumas per maistą plintančiomis infekcinėmis ligomis. Dažniausiai registruojami susirgimai salmonelioze bei šių ligų protrūkiai, kai tuo pačiu nesaugiu maistu apsinuodija grupė žmonių. Vasarą padaugėja iškylaujančių gamtoje, dažniau švenčiamos giminės šventės ar sukaktys, krikštynos, vestuvės.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, dažniausiai žarnyno infekcinėmis ligomis užsikrečiama nuo nepakankamai karščiu apdoroto gyvūninio maisto – mėsos, paukštienos, kiaušinių, pieno ir jų produktų.
Šių infekcinių ligų priežastimis gali būti patogeniniais mikroorganizmais užterštos daržovės ir vaisiai. Oficialioji statistika rodo, kad kasmet apie 70 proc. asmenų, susirgusių žarnyno infekcinėmis ligomis, užsikrečia namų aplinkoje ar namuose paruoštu maistu.
Kai aplinkos temperatūra didesnė nei 10°C, ligas sukeliančios bakterijos maisto produktuose gali sparčiai daugintis. Kai kurios maiste besidauginančios bakterijos gali gaminti toksiną, kuris taip pat gali būti apsinuodijimo maistu priežastis.
Svarbu žinoti, kad užsikrėtus, riziką susirgti dažniau turi maži vaikai, vyresnio amžiaus asmenys, nėščiosios, asmenys, sergantys kitomis sunkiomis ligomis.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai atkreipia dėmesį, kad pagrindinės profilaktikos priemonės, mažinančios žarnyno ligų skaičių, yra saugus maistas ir asmeninė higiena. Ligas sukeliantys mikroorganizmai žūsta kaitinami, o nuo rankų bei paviršių pašalinami tekančiu vandeniu ir muilu. Kad maistas būtų saugus, rekomenduojama:
– Kepant mėsą ant laužo, svarbu, ją gerai iškepti: pavojingos bakterijos žus, kai temperatūra gabalo viduje bus ne žemesnė kaip 70-80°C. Mėsa gabalo viduje neturi būti rausva – priešingu atveju galime susirgti salmonelioze, kampilobakterioze, listerioze.
– Kiaušinius geriau valgyti kietai virtus ar keptus.
– Žalią pieną ar iš jo pagamintus produktus, ypač pirktus turgavietėse iš atsitiktinių asmenų, būtina virti ar kitaip apdoroti karščiu. Ypač rizikinga pirkti pieną pakelėse, iš privačių atsitiktinių asmenų, supiltą į abejotino švarumo butelius ar kitas talpas, laikomą kelias valandas be šaldymo įrangos.
– Įsigyjant maisto produktus būtina atkreipti dėmesį į realizavimo datą.
– Maistą gaminti taip, kad patogeniniai mikroorganizmai, esantys žaliuose produktuose, nepatektų į vartojimui paruoštą maistą. Todėl kiekvieną kartą būtina plauti rankas po žalios mėsos dorojimo, taip pat kruopščiai išplauti ir nuvalyti įrankius, stalų paviršius, lenteles, ant kurių buvo išdorota žalia mėsa ar paukštiena.
– Paruoštą maistą suvartoti kuo greičiau, o nesuvalgytą ar iš anksto paruoštą maistą laikyti šaldytuve, nes kambario temperatūroje bakterijos sparčiai dauginasi. Ilgiau laikytą šaldytuve maistą prieš vartojimą rekomenduojama gerai pakaitinti, nes buitiniuose šaldytuvuose esančioje teigiamoje temperatūroje bakterijos gali išlikti gyvybingos.
– Šaldytuve vartojimui paruoštą maistą laikyti taip, kad jis nesiliestų su žaliais produktais, o skystis nuo atitirpusios mėsos nelašėtų ant kitų produktų.
– Visada reikėtų nusiplauti rankas pasinaudojus tualetu, prieš valgio gaminimą bei gaminant maistą. Taip bus išvengta kryžminės maisto taršos. Taip pat reikėtų kuo dažniau plauti, valyti virtuvės stalo, pjaustymo lentelių paviršius bei įrankius. Žalią mėsą, daržoves ir paruoštus produktus geriau pjaustyti ant atskirų lentelių.
– Nuolat dezinfekuoti kempinėles, šluostes. Tai galima padaryti virinant, pamerkiant į buityje naudojamus dezinfekuojančius tirpalus.
– Vaisius, daržoves, kiaušinius, žalią mėsą kruopščiai plauti tekančiu vandeniu. Kopūstų, salotų viršutinius lapus geriau nuimti.
– Į kelionę ar į gamtą įsidėti negreitai gendančių maisto produktų arba maistą laikyti termoizoliacinėse dėžėse. Saugoti maistą nuo musių ir graužikų.
Pajutus pirmuosius užkrečiamosios ligos požymius – pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus, karščiavimą – būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija
