Pavasarį iš naujo sužaliuoja ne tik gamta, pavasarį atgimsta ir jausmai bei įvairios emocijos . Ne vienam žmogui šiuo metu laiku galima taikyti diagnozę „Pavasaris“. Laikas, kai galima be priežasties vaikščioti su plačia šypsena ir nesijausti išskirtiniu. O su atgimusiais jausmas, atgimsta ir žodžiai, jie dėliojasi vienas prie kito kurdami įvairiausias prasmes. Todėl kiekvienais metais kartu su paukščiais parskrenda ir festivalis „Poezijos pavasaris“. Kaskart besikeičiantis kaip ir jo kūrėjai. Tad gegužės 24-ąją festivalis sukvietė žiūrovus į Maironio lietuvių literatūros muziejų, kuriame literatūriniuose skaitymuose „Jaunųjų lyra“ savo kūryba dalijosi jaunieji kūrėjai.
Renginys prasidėjo Algirdo Svidinsko atlikta rugiapjūtės dainos „Pūtė vėjas ąžuolą“ ištrauka, o Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus vadovas Viktoras Rudžianskas savo sveikinimo kalboje teigė, kad didžiausi šio renginio rėmėjai yra čia sėdintys žmonės, kurie rems arba kūryba, arba delnais plodami ir švilpdami. Vakaro metu aplodismentų netrūko, o švilpimų pavyko išvengti – visų skaičiusiųjų, vienų daugiau kitų mažiau, poezija pasiekė klausytojus. Maironio namų direktorė sakė esanti laiminga čia matydama tiek daug jaunų kūrėjų: „ Jūs būdami tokio amžiaus turite įsivaizduoti, kad esat labai talentingi, o Jus vertins jau kiti – apie save turite galvoti gerai. Maironis labai mėgo jaunimą, sakydavo: „man žiūrint į jaunus žmones atsigauna siela“ , tad manau, kad jis kur nors iš dangaus džiaugiasi.“
Renginio vedimas buvo perduotas būsimai aktorei Andrai Kavaliauskaitei ir aštrialiežuviui Gintarui Bleizgiui, kuris nepabijojo per dantį traukti tiek savo kolegės, tiek kitų rašytojų ir atlikėjų, – taip naikindamas jaudulį ir neleisdamas jaustis lyg sėdėtume koncerte.
Po jų savo eiles skaitė būrys jaunųjų rašytojų – per penkiolika moksleivių ir studentų dalinosi savo kūryba. Vieniems su jauduliu pavyko susitvarkyti sėkmingai, kitiems išdavikės rankos ir kojos rodė, kad jiems labai svarbus kūrybos vertinimas. Nuo eilių apie kasdienybę iki sudėtingų, egzistencinius klausimus nagrinėjančių eilėraščių – kiekvienas galėjo rasti kūrinį sau. Vakaro pabaigoje savo kūryba dalinosi ir jau visuomenei pažįstami kūrėjai – Vytautas Stankus, žodžių mūšiuose su G. Bleizgiu dalyvavęs Domantas Razauskas bei sonetų meistras Aivaras Veiknys. Vakaro pagrindinę dalį pradėjo, pasak Andros, „žmonės, kurie sujungia muziką ir žodį“ – Kreivas (Jonas Krivickas) ir Raimonda (Raimonda Pečkytė). Jaunieji atlikėjai žavėjo savo nuoširdumu, dainų tekstais, sugebančiais nuskraidinti kažkur aukščiau.
Poetus muzika drąsino ne tik Kreivas ir Raimonda, bet ir jaunieji Vilniaus Licėjaus auklėtiniai Tomas Usovas ir Ugnė Kleinauskaitė, kurie, pasitelkę pianiną, kankles, gitaras, gerai žinomų poetų eilėraščius ir savo dainų tekstus, paįvairino rimtį, kurią kūrė skaitomi žodžiai.
Visi tą vakarą skaičiusieji gavo pažymėjimus, o Dovilė Kuzminskaitė, Aivaras Veiknys bei Gintaras Bleizgys dar ir laikraščio „Nemunas“ prenumeratas. Pasibaigus skaitymams, visi norintieji buvo pakviesti į muziejaus kiemelį dar pasidalinti įspūdžiais, pasikalbėti, dar pabūti…
