Ketvirtadienį (spalio 7 dieną) KTU inkubatoriaus konferencijų salėje įvyko atviras seminaras tema „Verslo pradžia paprastai ir suprantamai”. Lektorius – Donatas Žiogas, „Verslininkų namų” direktorius, Verslo informacijos centrų asociacijos pirmininkas. Kad tokios tematikos seminaras yra aktualus jaunimui, įrodė didelis dalyvių skaičius, kurio greičiausiai nesitikėjo net renginio organizatoriai VŠĮ „Verslo iniciatyva“.
Lyginant su vakarų šalimis, Lietuvoje verslumo lygis yra labai mažas. Didelė dalis jaunuolių galvoja apie darbą valstybinėse įstaigose, tačiau apie savo verslo kūrimą pagalvoja tik 1 iš 10, kai tuo tarpu JAV savo verslą planuoja pradėti 7 iš 10 jaunų žmonių. Lietuvoje 1 tūkstančiui gyventojų tenka 19 įmonių, o Europos šalių vidurkis yra tris kartus aukštesnis. Anot Donato Žiogo, verkšlenimai, kad Lietuvos rinka yra perpildyta bei vyrauja didelė konkurencija, yra laužti iš piršto, nes statistika rodo priešingai.
Mąstant apie verslo kūrimą, reikia prisiminti keturis žingsnius į sėkmę: idėja, finansavimas, ryšiai ir vadovavimas. Užtenka tik idėjos, kad būtų galima kibti į darbą. Vienas lengviausių žingsnių – finansavimas, nes yra įvairių fondų, kreditų, investuotojų, kurie gali padėti. Ryšiai, priešingai nei prieš tai minėtas žingsnis, nėra lengvai pasiekiamas, nes šį veiksnį reikia stiprinti ilgą laikotarpį. Kaip vyks darbas bei idėjos įgyvendinimas priklauso nuo vadovo, nes tik jis gali atvesti idėją į sėkmę.
Labai svarbu teisingai pasirinkti įmonės teisinę formą, nes nuo to priklausys, kiek būsite suvaržyti ir kokia veikla galėsite užsiimti. Kiekviena forma turi savo privalumų ir trukumų. Šiuo metu, kai nedarbo lygis labai aukštas ir susirasti darbą yra nelengva, išaugo verslo pažymėjimų ir individualaus verslo populiarumas. Taip nutiko dėl lengvo tokio tipo verslo įmonių įkūrimo ir mažų mokesčių. Pasak seminaro lektoriaus, individualios įmonės šiuo metu yra viena nepopuliariausių teisinių formų. Nors ji ir suteikia daug laisvės, tačiau, tuo pačiu metu, išauga rizika, nes įkūrėjas rizikuoja savo turtu. Uždaroji akcinė bendrovė yra daug saugesnis pasirinkimas rizikos aspektu. Jos taip pat suteikia galimybę turėti partnerių, kurie gali padėti finansiškai bei žmogiškaisiais ištekliais. Tačiau jos suvaržo sprendimų priėmimą ir, kaip juokavo D.Žiogas: „UAB veiklos pradžioje, kaip ir santykiuose, būna romantika, bet tai dažniausiai trunka iki pirmo pelno“.
Bankrotas yra labai nemalonus įvykis, į kurį ypač skaudžiai reaguoja lietuviai. Bankroto lygis mūsų šalyje yra 80%, tačiau verslo nutraukimas neplanuotai yra natūrali procedūra ir traktuojama kaip naudinga patirtis kuriant ateities įmonę. Lietuvoje neseniai pradėjo veikti kreditų unijų teikiamos lengvatinės paskolos verslą pradedantiems asmenims. Ateityje numatoma nemažai pakeitimų, kurie turėtų padėti smulkiajam verslui. Ne už ilgo pradės veikti „verslo laiptai“, kurie palengvins įmonės steigimą. Taip pat planuojama įsteigti „Šeimos įmonę“, kurios mokesčiai bus labai maži palyginus su kitomis formomis. Ateinančių metų pavasarį turėtų startuoti „Verslo krepšelių“ projektas, kuris suteiks 6000 litų pagalbą naujai įkurtoms įmonėms. Tikėkimės, jog tai padės atgaivinti smulkųjį ir vidutinį verslą Lietuvoje.
