Istorinai šaltiniai rodo, kad žmonija visada pasižymėjo išmanumu ir originalumu kuriant įvairius kankinimo būdus. Kankinimo būdai ir įrankiai aprašyti šiame straipsnyje yra toli gražu ne galutinis ir išbaigtas sąrašas, tačiau yra pakankamai kraupūs, o kai kurie, atrodo, net nepagalvotum, kad egzistavo iš tikrųjų. Taigi, ar sugebėsite perskaityti šį sąrašą iki galo?
Kančios kriaušė
Kančios kriaušė (arba dusulio kriaušė) – tai taip vadinamas įrankis dabar eksponuojamas kai kuriuose muziejuose. Jis sudarytas iš metalinio korpuso, dažniausiai kriaušės formos, padalytos į šaukšto formos segmentus, kurie išsiskleidžia, sukant varžtą. Muziejaus aprašai ir naujausi šaltiniai teigia, kad prietaisai buvo naudojami užkimšti burną, siekiant neleisti kalbėti arba kaip kankinimo priemonė. Nėra išlikusio šaltinio apie šį prietaisą ar jo naudojimą, tačiau pagal prietaiso savybes, kaip metalo konsistencija ir dizainas, jis priskiriamas viduramžių laikotarpiui (apie XVII a.)
© Wikimedia Commons archyvo nuotr.
Nykščių spaustuvas.
Nykščių spaustuvas – tai kankinimo instrumentas, kuris pirmą kartą buvo panaudotas viduramžių Europoje. Tai paprastas spaustuvas, kartais su išsikišusiomis smeigėmis ant vidinių paviršių. Aukos nykščiai ar kiti pirštai buvo dedami į spaustuvą ir lėtai sutraiškomi. Prietaisas taip pat buvo naudojamas sutraiškyti kalinių didžiuosius kojų pirštus. Kartais į prietaisą būdavo įstatyti aštrūs metaliniai smaigai, kurie pradurdavo nykščius ir sukeldavo dar didesnį skausmą kojų nagams. Didesni, sunkesni prietaisai pagal tą patį principą buvo taikomi traiškyti kojas ir ausis.
© Wikimedia Commons archyvo nuotr.
Medinis arklys ( Ispaniškas asilas)
Pagrindą sudaro įrenginys smailėjančiais kampais, iš kurių į viršų kyšo aštrus smaigai, uždėtas ant panašios į malkoms pjauti skirtą konstrukciją. Auka priverčiama apžergti trikampį „arklį“, visas kūno svoris tenka tarpkojui, kuris remiasi į kampo smailumą. Svoriai ar papildomi suvaržymai buvo dažnai pridedami, kad auka nenukristų. Bausmė, panaši į šią, vadinama “jojimas sija” (riding the rail), buvo naudojama Amerikos kolonijiniu laikotarpiu ir vėliau. Auka tokioje nepatogioje padėtyje būdavo nešama per miestą, dažnai ištepama derva ir plunksnomis. Tarpkojis gali būti pažeistas ir auka nebegalėtų vaikščioti be skausmo.
© Wikimedia Commons archyvo nuotr.
Judo lopšys
Auka įtaisoma į juosmens diržus virš piramidės formos sėdynės, kurios smailė nukreipta į išeinamąją angą ar makštį. Tada auka lėtai nuleidžiama virvėmis. Auka kankinama smarkiu angos spaudimu bei tempimu, kol galiausiai suplėšomas raumenų audinys. Auka gali mirti nuo infekcijos ar sudraskytų organų.
© Wikimedia Commons archyvo nuotr.
Geležinė mergelė
Geležinė mergelė – tai, manoma, kankinimo prietaisas s, sudarytas iš geležinės dėžės su atlenkiamu dangčiu, kurios vidus padengtas spygliais. Dėže pakankamai aukšta, kad joje tilptų žmogus. Geležinė mergelė siejama su viduramžiais. Vis dėl to nebuvo rasta jokių ankstesnių įrašų kaip 1793 m., nors viduramžių kankinimo prietaisai buvo kataloguoti ir atkuriami XIX a. Volfgangas Šildas (Wolfgang Schild), baudžiamosios teisės, baudžiamosios teisės istorijos ir teisės filosofijos profesorius iš Bylefeldo universiteto, teigia, kad tariamos geležinės mergelės buvo sudėtos iš artefaktų, rastų muziejuose, siekiant sukurti įspūdingus objektus, skirtus parodai.
© Wikimedia Commons archyvo nuotr.
Švytuoklė
Švytuoklė buvo kankinimo ir egzekucijos priemonė. Teigiama, jog ji naudota Ispanijos inkvizicijos XIX a. pradžioje. Teiginiai pateikiami ispanų kunigo, istoriko ir liberalų aktyvisto Chuano Antonio Lorentės (Juan Antonio LLorente) knygoje „Ispanijos inkvizicijos istorija“. Nors išrasta sukelti didžiausią skausmą, švytuoklės pagrindinė funkcija buvo sukelti psichologinę baimę ir taip išgauti greitą išpažintį iš aukos. Šis kankinimo metodas buvo aprašytas 1842 m. amerikiečių autoriaus Edgaro Alano Po novelėje „Šulinys ir švytuoklė“. Taip pat jis buvo rodomas filme „Pjūklas V“.
Gėdos kaukė
Gėdos kaukė buvo bausmės priemonė pirmiausia naudota ant moterų, kaip kankinimo ir visuomenės pažeminimo forma. Prietaisą sudarė geležinis snukis ir rėminė konstrukcija aplink galvą. Maždaug 2 cm ilgio ir 1 colio pločio plokštelė įdedama į burną ir užspaudžią liežuvį. Plokštelė dažnai būdavo dygliuota, kad jei auka bandytų judinti liežuvį, sukeltų skausmą ir neleistų kalbėti. Moterys, apkaltintos raganavimu, pikčiurnos ir keikūnai, kurie nenulaikė liežuvio už dantų, buvo priversti dėvėti šias, prie galvos prirakintas kaukes.
© Wikimedia Commons archyvo nuotr.
Eretiko šakutė
Eretiko šakutė – kankinimo įrankis, kurį sudaro dviejų priešingų krypčių šakutė bei diržas ar raištis. Įrankis būdavo padedamas tarp krūtinkaulio ir gerklės po smakru bei pritvirtinamas odinių dirželiu aplink kaklą, o auka buvo pakabinta prie lubų ar kitaip suvaržyta, kad negalėtų atsigulti. Asmuo, dėvintis jį, negalėjo užmigti. Akimirką, kai galva nulinkdavo nuo nuovargio, šakutė pradurdavo gerklę ar krūtinę, sukeldama didelį skausmą.
© Wikimedia Commons archyvo nuotr.
Ispaniškas batas
Sąvoka batas aprėpia kankinimo ir tardymo įrankių grupę, sukurtų sukelti suspaudimo sužalojimus pėdai ir/arba kojai. Batai aprėpia daugybe formų, priklausomai nuo skirtingų vietų ir laiko. Labiausiai paplitusios rūšys yra Ispaniškas batas ir Malajų batas. Viena rūšis buvo pagaminta iš keturių siauros medinės lentos gabalų sukaltų kartu. Lentos buvo matuojamos, kad tilptų aukos koja. Kai tik koja buvo įstatyta, buvo kalami pleištai tarp lentų, sukurdami spaudimą. Spaudimas buvo didinamas tol, kol auka prisipažindavo arba prarasdavo sąmonę. Naujesni variantai turėjo geležinius spaustuvus, kartais net su spygliais, kurie spaudė kojas, o metalinė batų dalis buvo įkaitinama iki raudonumo.
© Wikimedia Commons archyvo nuotr.
Laužymo ratas
Laužymo ratas, dar žinomas kaip Katerinos ratas arba tiesiog ratas, buvo kankinimo prietaisas naudotas mirties bausmei įvykdyti viduramžiais ir ankstyvaisiais laikais. Viešos egzekucijos metu nusikaltėlio kaulai buvo sulaužomi mušant vėzdu iki mirties. Kaip egzekucijos forma jis buvo naudojamas viduramžiais iki XVIII a., o kaip pomirtinė nusikaltėlio bausmė ratas buvo naudojamas iki XIX a. Vokietijoje.
© Wikimedia Commons archyvo nuotr.
Krūtinės draskytojas
Krūtinės draskytojas, dar žinomas kitos formos, kaip geležinis voras arba tiesiog voras buvo kankinimo priemonė daugiausia naudota ant moterų, kurios buvo apkaltintos neištikimybe, arba savavališku abortu. Prietaisas buvo sukurtas nuplėšti moters krūtinei. Jis pagamintas iš geležies, kuri paprastai būdavo įkaitinama. Įrankis buvo populiarus Bavarijoje ir Vokietijoje XVII a. ir kai kuriose Vokietijos ir Prancūzijos dalyse iki XVIII a. Krūtinės draskytojo pradininkas buvo Jack Walton, anglų samdinys, dirbęs Bavarijoje XVII a.
© Wikimedia Commons archyvo nuotr.
Juslinis atėmimas arba sensorinė perkrova
Baltasis kankinimas yra psichologinio kankinimo tipas, kuris apima kraštutinį jutimo atėmimą ir izoliaciją. Atliekant šį kankinimo būdą, sulaikytasis per ilgą izoliacijos laiką praranda asmens tapatybę. Priešingas šiam būdui yra sensorinė perkrova. Abu yra dažnai lydimi streso.
© herous.wikia.com nuotr.
Kankinimas vandeniu
Kankinimas vandeniu – tai tokia kankinimo forma, kai vanduo yra pilamas ant audinio, kuris dengia sukaustyto belaisvio veidą ir kvėpavimo takus. Taip asmuo patiria skendimo pojūtį. Kankinimas vandeniu gali sukelti itin didelį skausmą, sausą skendimą, pažeisti plaučius bei smegenis dėl deguonies trūkumo ar sukelti kitus fizinius sužalojimus, įskaitant kaulų lūžius kovojant su pančiais, ilgalaikę psichologinę žalą ar mirtį. Skausmingos fizinės pasekmės gali pasireikšti praėjus mėnesiams po įvykio, o psichologinis poveikis gali tęstis metų metus.
© Wikimedia Commons archyvo nuotr.
Įkalinimas vienutėje
Įkalinimas vienutėje yra įkalinimo forma, kai kalinys izoliuojamas nuo bet kokio žmogaus kontakto, nors dažnai su išimtimi kalėjimo personalui. Įkalinimas vienutėje, kartais, naudojamas kaip bausmė kaliniui arba kaip papildoma apsaugos priemonė. Ši bausmės forma taip pat teikiama už kalėjimo taisyklių pažeidimus arba kaip apsauginė globos forma apsaugoti nuo savižudybių.
© Wikimedia Commons archyvo nuotr.
