Sinoptikai prognozuoja šaltuką ir sniegą beveik iki kovo pabaigos. Dėl to gamtos mylėtojams, medžiotojams ir gamtininkams teks ilgiau globoti laukinius paukščius ir gyvūnus.
Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus, žiemos sugrįžimas yra pavojingas silpniems, ligotiems žvėrims ir paukščiams, vėlai gimusiems jaunikliams, bet jeigu sveiki gyvūnai gali pasiekti maistą, jeigu sniego danga netrukdo jiems keliauti, padėtis nekelia nerimo.
Šiuo metu žvėrys dar patys apsirūpina maistu, taip pat juos maitina medžiotojai. Svarbiausia kuo mažiau gyvūnus trikdyti, kad jie galėtų likti tuose pačiuose guoliuose. Norintieji padėti žvėrims turėtų žinoti, kad šie nemėgsta kultūrinių pievų šieno, nes jis grubus, be lapų, ir duoti tik jiems tinkantį pašarą.
Kaip informuoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, nors klimato šiltėjimo tendencija išlieka, Europoje ši žiema buvo pati šalčiausia per 50 metų.
Nuo gruodžio 13 d. beveik be pertrūkių snigo Šiaurės Europoje. Kai kuriose Vokietijos vietose vidutinė nakties temperatūra buvo apie -20°C. Ši „arktinė” žiema, šalčiausia nuo 1957 metų, užšaldė upes ir kanalus, sutriko keltų reisai į kai kurias Baltijos jūros salas.
Žiema pareikalavo ir žmonių aukų – mirtis ir traumas sukėlė sunkios eismo sąlygos, transporto avarijos ir dideli šalčiai: Lenkijoje nuo lapkričio mirė 212 žmonių, 14 žmonių Vokietijoje mirė per sausio mėnesį, tūkstančiai pateko į ligonines. Keletą kartų tikrai žiaurios (ekstremalios) orų sąlygos susidarė Rytų Europoje, Centrinėje Azijoje ir Šiaurės Amerikoje.
Kaip teigia Frank Boettcher, Vokietijos Orų ir klimato instituto direktorius, tokia žiema neprieštarauja klimato šiltėjimo tendencijai. Kadangi klimatui šiltėjant visi procesai darosi vis labiau ekstremalūs, todėl ir metų laikai gali būti ekstremalesni. Geriausias klimato šiltėjimo indikatorius yra Grenlandija, kur šią žiemą buvo 15°C šilčiau, negu turėtų būti pagal klimato normą.
Pagal NASA pranešimus, 2009-ieji metai buvo patys šilčiausi šio amžiaus metai Pietų pusrutulyje ir antri pagal šiltumą metai pasaulyje nuo 1880 m. Šiuo laikotarpiu vidutinė metinė oro temperatūra buvo gana netolygi, pasitaikė įvairių metų, bet viso laikotarpio (nuo 1880 m.) vidutinė metinė temperatūra pasaulyje pakilo 0,8°C.
LR Aplinkos ministerijos informacija
