(c) stock.xchng archyvo nuotr.

Staiga ir stipriai atvėsus orams, lietuvaičiams sudėtinga pritarti darganotoj Anglijoje užgimusiam posakiui, jog nėra blogo oro, o tik netinkama apranga. Medikai primena, jog žmogaus termoreguliacinė sistema pajėgi susidoroti su staigiais oro temperatūros kitimais, ir pataria būti dėmesingesniems: rengiantis, valgant, stiprinant natūralias organizmo gynybines galias.

Kvėpavimo sistema jautresnė

LSMU Pulmonologijos ir imunologijos klinikos vadovas prof. Raimundas Sakalauskas

Šaltis kaip fizinis dirgiklis savaime gali provokuoti lėtinės oopbstrukcinės plaučių ligos, astmos paūmėjimus. Be to, neįprastai šaltas oras gali daryti įtaką žmogaus atsparumui – tiek kvėpavimų takų, tiek bendram imunitetui. Staiga atšąla, ir kvėpavimo infekcinių ligų padaugėja – to tikisi ir medikai. Veikiant šalčiui, geresnės sąlygos bakterijoms ir virusams pažeisti apsaugines nosiaryklės, gerklės, bronchų membranas, prikibti prie ląstelių ir taip patekti į kenkėjo „pageidaujamą objektą“ – žmogaus organizmą. Taigi vėstantis žada diagnozes: infekcijos, plaučių uždegimai, ūmūs bronchitai ir kt. Kad jų būtų mažiau, žmonės turi atidžiau rengtis, keisti savo įpročius. Alkoholis plečia periferines kraujagysles ir didina šilumos atidavimą į aplinką. Pojūtis, tiesa, trumpalaikis – šiluma. Išgėrus 20 g degtinės nei geriau, nei blogiau netaps. Bėda, kad dažniausiai nežinoma saiko, o be jo naudojamos didesnės dozės, kas skatina neadekvatų elgesį, yra ir slopinamasis poveikis imuninei sistemai. Kaip pasekmė – sergamumas infekcinėmis ligomis. Taigi sužvarbus taurelė stipraus gėrimo žada tik išorinį poveikį: raudonį skruostuose, nedidelį paviršutinių kraujagyslių išsiplėtimą. Einant į lauką žiemą, tokio efekto tikrai nesiektina.

Būti atidesniems

LSMU Kardiologijos klinikos Lėtinės išeminės širdies ligos sektoriaus vadovė profesorė Rūta Babarskienė:

– Būnat šaltame ore jautresniems žmonėms galimi kraujagyslių spazmai. Jie gali provokuoti krūtinės anginos pasunkėjimą, skausmų širdies plote paūmėjimą. Sergantiesiems padidinto kraujospūdžio liga taip pat reikia būti atidesniems, vartoti vaistų kaip paskirta. Tokiems pacientams tikėtinas kraujospūdžio šoktelėjimas, bloga savijauta. Žiemai prasidėjus, kol organizmas adaptuosis, tokiems žmonėms reikėtų riboti buvimo laike trukmę ir uoliai vadovautis visais gydytojo patarimais. Pacientai, kuriems yra krūtinės anginos simptomų, šaltą, vėjuotą dieną gali pajusti skausmus širdies plote, – kaip ir vasarą, karštymečiu. Karštomis dienomis pacientų, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, kreipiasi daugiau. Jų šiek tiek daugiau nei „normaliomis“ vasaromis praėjusią liepą, rugpjūtį turėjome dėl širdies ritmo sutrikimų. Tai daugiausiai – dėl išprakaitavimo ir tam tikrų medžiagų praradimo. Kita grupė – netikėtus kraujospūdžio svyravimus patyrę pacientai. O nedidelė dalis pacientų kurį laiką galėjo naudoti mažiau nei įpratę kraujospūdį mažinamųjų vaistų. Karštyje savaime mažėjo kraujospūdis, bet ilgainiui viskas tapo įprasta. Sunkių širdies veiklos sutrikimų, miokardų infarktų dėl karšto oro praėjusią vasarą daugiau nei įprasta neregistruota.

Ajurvedos ir tradicinės kinų medicinos žvilgsniu

LSMU Veterinarijos akademijos docentė dr. Dalia Sekmokienė:

– Rytų medicina teigia, kad šaltis, pernelyg didelis jo kiekis, pažeidžia vadinamąjį inkstų kanalą (kanalas – tai energinė organizmo struktūra; Rytų medicinos požiūriu žmoguje funkcionuoja dvylika pagrindinių kanalų). Tai ne tik organo (inkstų) pažeidimas. Blogiau funkcionuoja kaulų čiulpai, kraujodara. Jei ilgai būname šaltame ir
drėgname ore, gali nukentėti sąnariai.

Inkstų kanalas turi daug atšakų juosmeninėje nugaros dalyje. Šioje vietoje šalčiui užblokavus energijos tėkmę, gali prasidėti neaiškūs nugaros skausmai, nesusiję su stuburo pakenkimu.

Renkimės šiltai (keli sluoksniai natūralaus pluošto drabužių) ir daugiau judėkime. Adaptuokimės: nors valandą pabūkime ore apsivilkę kailinukus ir apsigobę galvą (būtinai!) vilnone skarele ar kepuraite. Galvos peršaldymas, perpūtimas neigiamai ir ilgam paveikia žmogaus imunitetą. Daugiau gerkime šiltų žolelių arbatų.

Rytų medicinos požiūriu mūsų „tradicinis“ šildymosi receptas – taurelė alkoholio – niekam tikęs. Tai – visų sveikų tradicijų laužymas. Net ir nedidelės alkoholio dozės su kraujo tėkme pasiekia ir smegenis. Alkoholio metabolitai smegenis palieka tik po 24 parų. Kūnas po taurelės stipraus gėrimo galbūt sušils, galbūt ir kraujagyslėms nebus blogai dėl 50 gramų alkoholio. Tačiau žmonėms, kurie mano, jog žmogus yra ne vien tik kūnas, šis būdas jokiu būdu netinka. Rytuose sakoma: jei kūnui tapo laikinai geriau, dar nereiškia, kad žmogus pasveiko. Gydyti reikia ilgai – ir patį žmogų, jo dvasią. Žmogaus, vartojusio alkoholio (net ir kelis lašus), dvasia niekada nebus tiesos, grožio ir harmonijos būsenos.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: