Prieš prezidento Mohomedo Mursi valdžią protestuojantys egiptiečiai su džiaugsmu sutiko žinią, jog šalies vadovas netenka savo galių. Apie tai trečiadienį pranešė Egipto karinių pajėgų generolas Abdel Fattah al-Sisi.
Pranešimu generolas Sisi patvirtino, jog sustabdomas Egipto Konstitucijos veikimas, o prezidento pareigas perima vyriausiasis Konstitucinio teismo teisėjas tol, kol bus suorganizuoti nauji šalies vadovo rinkimai. Armijos generolas savo kalboje paminėjo, jog šios priemonės įeina į šalies interesus atitinkantį bei nacionalinio susitaikymo siekiantį veiksmų planą.
Po generolo kalbos Egipte buvo sustabdyti visi Musulmonų brolijai priklausantys televizijos kanalai, o saugumo pajėgos jau buvo išsidėstę aplink svarbiausius visuomeninius pastatus ir protestantų susibūrimo vietas. Šalia Tahiro aikštės bei Kairo universiteto įsikūrę kariai saugojo protestantus nuo pasikėsinimų ar užpuolimų. Aikštėje buvo galima išgirsti ne tik džiausmo šūksnių, bet ir įspėjamųjų šūvių garsus. Laimei, vienai iš kulkų pataikius Musulmonų draugijos nariui į koją, kiti prezidento šalininkai liko ramiai stovėti tankų priešakyje, tik skanduotėmis ragindami nutraukti karinį rėžimą.
Saugumo pajėgos uždraudė Mohomedui Mursi ir svarbiems jo pareigūnas išvykti iš šalies, areštuoti ir kiti aukšti Musulmonų brolijos nariai. „Facebook“ puslapyje nušalintasis prezidentas pasmerkė Egipto armijos veiksmus. M.Mursi vis dar pasirengęs deryboms ir yra įsitikinęs, jog jis teisėtas prezidentas, išrinktas per laisvus ir demokratiškus rinkimus 2012 – ųjų birželį. Dėl šios priežasties bet koks bandymas nuversti prezidentą M.Mursi prilygsta kariniam perversmui bei demokratinių principų nepaisymui, tuo tarpu protestantai tokius veiksmus įvardija tiesiog kaip padėties pataisymą ir atstatymą.
Ši Mahomedo Mursi pozicija dar pirmadienį sulaukė atsako iš JAV prezidento. Telefonu vykusio pokalbio metu Barakas Obama paragino M.Mursi reaguoti į visuomenės reakcijas, siekiant sustabdyti krizę bei nepakenkti demokratijai, nes pastaroji neapsiriboja vien tik rinkimais. Tačiau panašu, kad po 2011 metų revoliucijos bei dabar teisėtai išrinkto prezidento nuvertimo Egipto demokratijai lieka daug neatsakytų ir neišspręstų klausimų.
Neramumai Egipte prasidėjo dar sekmadienį, kai artėjant prezidento valdymo metinėms Tahiro aikštėje susirinkę žmonės kritikavo Mohomedą Mursi dėl pernelyg didelės islamiškų principų įtakos, nusikalstamumo augimo, nesugebėjimo atstatyti stabilios ekonominės bei politinės šalies padėties, ir reikalavo jo atsistatydinimo.
Nors dauguma Egipte vykusių demonstracijų buvo taikios, aukų išvengti nepavyko. Per šalyje vykusius prezidento šalininkų bei oponentų susirėmimus ir protestantų įsiveržimą į Musulmonų brolijos būstinę žuvo mažiausiai 23 žmonės ir dar šimtai sužeista, negana to protestus lydėjo seksualinių užpuolimų bangos.
Masinius protestus organizavęs Egipto opozicinis judėjimas “Tamarod” (“Sukilimas”) prezidentui buvo pateikęs atsistatydinimo terminą, iki antradienio 17 valandos, grasindamas pradėti pilietinę nepklusnumo kampaniją. Tačiau didžiausią epogėjų situacija pasiekė ir karinės pajėgos šalies valdymą perėmė po to, kai prezidentas Mohomedas Mursi nepatenkino antro, šįsyk armijos duoto, ultimatumo.
Prieš įsikišdami kariuomenės vadovai atvirai reiškė paramą protestantams dėl prezidento islamiškos pozicijos bei nesugebėjimo atsakyti į plačios visuomenės poreikius. Jausdamas pareigą taisyti susiklosčiusią padėtį generolas Abdel Fattah al-Sisi reikalavo prezidento patenkinti žmonių reikalavimus bei rasti išeitį iš šalį apėmusios pilietinės krizės per artimiausias 48 valandas. To neįvykdžius buvo grasinama karinių pajėgų įsikišimu, siekiant atstatydinti prezidentą. Šie pasikeitimai ir įvyko, kai Mohomedui Mursi visgi nepavyko rasti bendros kalbos su opozicija ir žmonėmis.
